Saugus būstas

Pigios spynos – tik nuo skersvėjo

Beveik pusė Klaipėdos butų užrakinti spynomis, kurias profesionalūs vagys gali atidaryti per keletą sekundžių. Daugiabučių laiptinių duris saugo kodinės spynos, kurias atrakinti geba beveik visi benamiai. Žmonės taupydami perka pigesnes spynas iš turgaus ar kioskų. Tokios spynos apsaugo tik nuo skersvėjų. Pirmiausia patariama suskaičiuoti, kokį turtą saugos spyna, ir pagalvoti, kiek į ją investuoti pinigų.

Dviguba apsauga

Profesionaliam vagiui neįveikiamų spynų nėra. Akimirksniu vagis įvertina, kiek laiko užtruks ir kokius garsus sukels laužiamos durys. Jie nenoriai lenda prie tokių durų, kurios užrakintos tvirtesnėmis spynomis. Apie 80 proc. butų plėšimų išprovokuoja menkai „apginkluotos“ durys.

Draudimo agentai pataria įstatyti ne mažiau kaip dvi spynas, iš kurių viena gali būti paprastesnė, atidaroma iš vidaus pasukama rankenėle, kad būtų galima greitai išeiti iš namų. Kita spyna turėtų būti padidinto saugumo, atrakinama raktu iš vidaus ir lauko.

Taip į namus pro langą įsibrovęs vaišius negalės patogiai išnešti prigrobtą turtą pro duris.

Pamėgo pigesnes

Pagrindinė spyna turėtų būti šerdinė, ją patogu dažniau rakinėti ir jos raktas mažesnis. Kaip papildoma gali būti naudojama seifinė spyna, tačiau jos raktai yra dideli ir nepatogūs. Seifinę spyną reikėtų rinktis pagal plokštelių skaičių viduje. Kuo daugiau plokštelių (jų gali būti iki aštuonių), tuo spyna saugesnė.

Atstumas tarp spynų liežuvėlių turėtų būti apie pusę metro. Spyną įstatyti geriau patikėti raktininkui, kuris už darbą paima apie 40 litų. Nelengvai vagims įkandamos skandinaviškos ir vokiškos spynos kainuoja per šimtą litų. Šiuo metu žmonės pamėgo rusiškas spynas, kurios patikimumu beveik nenusileidžia vokiškoms ar skandinaviškoms. Tačiau rusiškos už pastarąsias beveik dvigubai pigesnės.

Iki šiol perkamos iki dešimt litų kainuojančios spynos. Jos dar nuo sovietinių laikų vyrauja daugelyje Klaipėdos butų durų, nors apsaugo tik nuo kačių ar šunų. Tokios spynos dešimtmečius yra gaminamos nė kiek jų netobulinant, todėl visas įmantrybes seniai išsiaiškinę vagys jas gali atrakinti per kelias sekundes.

Svarbu atsparumas

Pirkti spyną reikia tik specializuotoje parduotuvėje, kurioje patyrę raktininkai galės patarti, kokią spyną geriausia išsirinkti. Ūkinių prekių parduotuvės konsultantas pasakys tik kainą ir paduos spyną, tačiau vertingos informacijos apie jos saugumą, patarimų, kokia spyna geriausiai tiktų jūsų durims, kuri geriau apsaugo nuo vagių, neišgirsite.

Prieš perkant spyną vertėtų, pasidomėti, ar parduodamai spynai suteiktas ISO 9001 sertifikatas, kuris užtikrina, jog gaminys yra aukščiausios kokybės. Šį sertifikatą turinčios firmos prekiauja brangesnėmis spynomis.

Reikėtų išsiaiškinti, koks spynos atsparumas laužimui, gręžimui, atidarymui visrakčiu, šerdies išlaužimui ar išmušimui kiaurai per spyną, cheminių medžiagų poveikiui, staktos praplėtimui. Du šimtus litų kainuojančios spynos nenusileidžia keturis ar penkis šimtus litų kainuojančioms. Skiriasi tik šalis ir firma, kuri ją gamina.

Spynos klasifikuojamos

Daugelyje Europos šalių spynos skirstomos į penkias saugumo klases, todėl prieš perkant reikėtų išsiaiškinti, kokios spynos klasės reikia.

Pirmos saugumo klasės spynos skirtos užrakinti vonią, tualetą ir vidines butų duris. Antrai saugumo klasei priklausančiomis spynomis rakinamos biurų, butų ir pramoninių patalpų vidinės durys. Trečios saugumo klasės spynomis rakinamos išorinės biurų, butų ir pramoninių patalpų durys. Ketvirtai ir penktai saugumo klasėms priklauso spynos užrakinti išorines specialių patalpų, kurios turi būti labiau apsaugotos, duris. Perkant spyną, pardavėjas privalo pateikti standartų ar techninių parametrų aprašą. Svarbu, ar spyna ilgaamžė, galinti išlaikyti 200 tūkst. atrakinimų ir užrakinimų.

Pigios spynos nustatyto rakinimų limito neturi. Čia kaip loterijoje prgnozuoti negalima, todėl joms garantija nesuteikiama. Gali laikyti kelerius metus ar vos kelis mėnesius.

Neišlaužiamos durys

Dažnai būna, kad į seno tipo duris įstatoma patikima spyna, tačiau yra tarpai tarp staktos ir durų, todėl matosi liežuvėlis. Vagys, įkišę į tokį plyšį laužtuvą, be vargo gali atidaryti duris. Kad taip neatsitiktų, įtaisoma kieto plieno plokštelė, kuri tą plyšį uždengia.

Kartais nenorima keisti durų, tačiau, išėmus seną spyną ir pakeitus ją mažesne, duryse lieka kiaurymės. Todėl dedamos specialios kieto plieno plokštelės, kurios kiaurymes uždengia.

Būsto saugumas priklauso ne tik nuo geros spynos. Svarbu, kad durys būtų kokybiškos, tarpai tarp durų ir staktos - kuo mažesni. Durų stakta turėtų būti patikimai įtvirtinta. Labai gerai, jei vyriai turėtų papildomus kamščius, trukdančius nupjovus vyrius atidaryti arba iškelti duris. Abejojant, ar verta pirkti brangesnę spyną, reikia apgalvoti, ką ji saugos.

Keičiamos šerdys

Jei spyna su šerdiniu mechanizmu dar gerai veikia, tačiau norite pakeisti ją naujesniu modeliu, tai tereikia nusipirkti šerdį ir įdėti ją vietoj senosios. Renkantis šerdį, taip pat reikia atsižvelgti į saugumo lygius, kurių yra trys.

Pirmasis, kai, turint rakto kopiją, galima pasigaminti raktą dirbtuvėje. Patartina gaminti raktų kopijas tik oficialiai firmai atstovaujančiose arba priklausančiose Europos raktininkų asociacijai įmonėse. Antrasis lygis, kai raktą galima pasigaminti tik vienoje iš gamintojo firmos atstovybių. Trečias lygis, kai rakto kopiją galima pagaminti tik pagrindinėje gamintojo firmos įmonėje.

Karališki raktai

Atsirado ir naujovė nemėgstantiems nešiotis didžiulio raktų ryšulio kišenėje. Tai karališkojo rakto sistema, kai vienu raktu galima atrakinti butą, biurą, garažą ir daugiau durų. Tarkim, tėvas yra karalius ir jis gali rakinti visas minėtas duris. Tačiau jo sūnus jau tegali atrakinti tik buto duris. Šerdys visose duryse vienodos, tačiau raktų raštai skiriasi. Suprojektuoti karališką sistemą užtrunka nuo dviejų iki 20 dienų. Pasak raktininko Viliaus Gedgaudo, tokia šerdis nesiskiria nuo paprastų, tik kitaip, nei perkant įprastines, reikės papildomai mokėti už raktus. Sistema gali būti įdiegta ir į pakabinamas spynas.

Kodinės spynos

Dauguma daugiabučių laiptinių „apsaugotos“ kodinėmis spynomis. Raktininkai jas vadina „spynomis nuo skersvėjo“. Tokias spynas be vargo įveikia kiemo vaikėzai ir benamiai. Jos tik palengvina vagims darbą. Leidžia ilgapirščiams ramiai darbuotis „rakinamoje“ laiptinėje. Tokia nesaugi spyna kainuoja apie 70 litų. Jas žmonės perka taupydami. Daug geriau daugiabučių laiptines apsaugotų rakinamos seifinės spynos, kurios kainuoja apie 40 litų. Jas žmonės nenoriai perka, nes brangiai kainuoja pasidaryti papildomus raktus (apie 16 litų), be to, raktai yra dideli.