Perspėja dėl Punios šilo: paskelbus rezervatu, jis išnyktų

Seime pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje dėl Punios šilo likimo pareikštas susirūpinimas, kad, uždraudus bet kokią veiklą Punios šile, bus sunaikinta daug medžių dėl miškų kenkėjų daromos žalos.

Aplinkos apsaugos komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Kęstutis Bacvinka mano, kad, prieš kažką darant, reikėtų atsižvelgti į mokslininkų nuomonę.

„Vyresnieji kolegos mane mokė nepamiršti: miškas – ne kviečių, ne rugių laukas, padarytą klaidą ištaisyti reikės kelių dešimtmečių, o prieš kažką darydamas, pagalvok, kas bus po to. Norėčiau pakviesti gamtos mylėtojus, kurie pasirašė šią peticiją, prieš tai išklausyti mokslininkų, įsigilinti ir priimti bendrą sprendimą“, – sakė K. Bacvinka.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas teigė, kad, įsteigus rezervatą ir nutraukus bet kokią veiklą, natūralią eigą lems žievėgraužis tipografas, kuriam apsigyvenus po eglės žieve, medis nudžiūsta.

„1994-1997 m. dėl žievėgraužio tipografo buvo iškirsta beveik 9 mln. kub. m eglių, tai sudarytų 2-3 metų metinę kirtimo normą visos Lietuvos. Viena tų didžiųjų židinių susidarymo priežasčių buvo ta, kad buvo galima kirsti tik sausuolius. Šviežiai apgyvendintos eglės nebuvo galima kirsti“, – sakė P. Zolubas.

Pasak jo, rezervate uždraudus bet kokią veiklą, žievėgraužis tipografas dauginsis sunaikindamas daug eglių.

„Toje vietoje atžels lazdynas, eglė natūraliai neatžels, per 5-7 metus jos nuvirs, pradės pūti ir vargu ar matysime tokį vaizdą, kurią pasirašė peticijos autoriai išsaugoti sengirę. (...) Galbūt įsteigus rezervatą nepasieksime to, ko didžioji dalis tikisi“, – teigė VMT direktoriaus pavaduotojas.

Parlamentaras Simonas Gentvilas teigė, kad Punios šilas taip būtų pasmerktas susinaikinti.

„Trečdalis Punios šilo palikta savireguliacijos statusu, likusi dalis – draustinis. Visas Punios šilas yra tik valstybiniai miškai, jokių privačių miškų. Šilo paskelbimas rezervatu pasmerktų 60 proc. likusio šilo išsausėti ir supūti, kas įvyko Belovežo girioje. (...) Punios šilą išsaugosime tik išlaikydami esamą draustinio statusą, prižiūrėdami ir išvalydami ligotus medžius“, – teigė S. Gentvilas.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad į Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą turėtų būti žiūrima kompleksiškai.

„Turi būti kompleksiškai įvertinta, koks tas poveikis būtų, jeigu rezervatas būtų plečiamas, ir kad toks žingsnis neatsilieptų neigiamai, kad, iš vienos pusės, ir saugotume gamtą, bet ir žmonėms nesudarytume sunkumų”, – praėjusią savaitę po prezidento ir laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo sakė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

K. Mažeika sakė, kad iki spalio Punios šile turėtų būti atšauktos visos medžioklės, kurios buvo užsakytos.

„Medžioklės sezonas prasideda nuo spalio 15 dienos, tai iki to laiko turi būti atšauktos visos medžioklės, kurias per sistemą užsako privatūs medžiotojai", – teigė K. Mažeika.

Pasak jo, iki gruodžio 1 dienos taip pat turi būti parengtas apsaugos tikslų projektas bei įvertintos Punios šilo botaninio zoologinio draustinio teritorijos buveinės, kad būtų galima jas apsaugoti.

K. Mažeika trečiadienį pavedė Valstybinių miškų urėdijai nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų Punios šile.

Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta iki šių metų gruodžio 1 dienos peržiūrėti Punios šilo apsaugos tikslus.

Palaikymą Punios šilo apsaugojimui pirmadienį pareiškė ir prezidentas Valdas Adamkus.

ELTA primena, kad daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia K. Mažeikos sprendimai.

Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.

Tuo metu G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, kaip Punios šilas, apsaugą.

Punios šile 2014 m. atlikto gamtinių buveinių inventorizavimo metu buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės, o jo dalyje, kur ūkinė veikla negalima, yra aukščiausios gamtinės vertės sengirė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam--,,pas mus Klaipedoje,,,- taigi ziurekit

tam--,,pas mus Klaipedoje,,,- taigi  ziurekit  portretas
vieni tie ,,,medkirciai,,, miska pjauna , o ju vadas su keliais klapciukais zieve lupa ir y dezutes karajiedus visus misko kenkejus krauna , ir veza y gretimus kvartalus ar y kitus misko rajonus , kol per metus iskerta situos , uz metus karajiedai apninka kitus kvartalus kur juos ,,,pasejo,,,

Sengirė

Sengirė portretas
Sengirė ir yra toks miškas, kur natūraliai žūna medžiai. Nereikia valyti, bijoti parszitų po žieve. Sengirėje tiesiog viskas savaime griūna, želia, darosi džiunglės. Būtent tai yra Sengirė!

Pas mus Klaipėdoje

Pas mus Klaipėdoje portretas
tai irgi miesto daugiamečių medžių kirtėjai visą laiką sako kad kerta sergančius medžius.Bet pasižiūrėjus kaip jie tą daro, tai pagal kamienus medžiai visi sveiki! O puvėkai kaip stovėjo taip ir stovi.Matyt medkirčiai laukia kol ant kokios mašinos nuvirs - tada galės sakyti kad va, mums neleidžia kirsti todėl ir nelaimės atsitinka.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių