Pernai pasiskolintų vartojimo kreditų suma buvo 25 proc. mažesnė

  • Teksto dydis:

Praėjusiais metais vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų, tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 metais, o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.

Pasak institucijos, vartojimo kredito davėjai 2020 metus baigė su trečdaliu mažesniu galiojančių vartojimo kredito sutarčių skaičiumi, o vartojimo kreditų bendra portfelio suma sumažėjo truputį daugiau nei 11 proc. Sumažėjusiam vartojimo kreditų portfeliui įtakos turėjo dviejų vartojimo kredito davėjų veiklos pobūdžio pakeitimas, tačiau, net ir pašalinus šių dviejų rinkos dalyvių įtaką, išlieka mažėjimo tendencijos.

„Vartojimo kreditų rinkos nuoseklų traukimąsi stebime jau kelerius metus, o praėjusiais metais prie to prisidėjo ir pandemija. Gyventojų skolinimosi įpročiai kito: esant netikrumo situacijai, tikėtina, kad vartotojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Be to, per karantiną sumažėjo ir gyventojų poreikis skolintis, pavyzdžiui, šventėms ar atostogoms. Tačiau gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi per tarpusavio skolinimosi platformas“, – pranešime cituojama Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovė Jekaterina Govina.

2020 metų pabaigoje per tarpusavio skolinimosi platformas suteiktų paskolų portfelis buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus. Pasak Lietuvos banko, nors per šias platformas suteiktų naujų vartojimo kreditų sutarčių skaičius sumažėjo 6 proc., tačiau suma šiek tiek išaugo (4 proc.). Per tarpusavio skolinimosi platformas suteiktų vartojimo kreditų trukmė pailgėjo, o vidutinė metinė vartojimo kredito palūkanų norma sumažėjo.

Anot J. Govinos, pernai dalis jau turinčiųjų paskolas susidūrė su tam tikrais sunkumais laiku grąžinti kreditą. Tai matyti iš to, kad likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas vartotojui sumokėjus pratęsimo mokestį, išaugo kone dvigubai, palyginti su 2019 metais.

Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316 tūkst. vartojimo kreditų daugiau nei 7 proc. buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra susidariusių įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma 2020 metų pabaigoje sudarė 29 mln. eurų.

Beveik pusę visų suteiktų vartojimo kreditų sumos sudarė vadinamieji susietieji vartojimo kreditai (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta daugiau kaip 115 tūkst. (už 189 mln. eurų) – 40 proc. mažiau nei 2019 metais.

Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia vartojimo kredito rūšis ir toliau yra mažieji kreditai (iki 290 eurų). Tiesa, jų 2020 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo trečdaliu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių