- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusiais metais vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė apie 278 tūkst. naujų vartojimo kreditų, tai yra 36 proc. mažiau nei 2019 metais, o bendra vartotojų pasiskolinta suma pernai buvo mažesnė beveik ketvirtadaliu ir siekė šiek tiek daugiau nei 390 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas.
Pasak institucijos, vartojimo kredito davėjai 2020 metus baigė su trečdaliu mažesniu galiojančių vartojimo kredito sutarčių skaičiumi, o vartojimo kreditų bendra portfelio suma sumažėjo truputį daugiau nei 11 proc. Sumažėjusiam vartojimo kreditų portfeliui įtakos turėjo dviejų vartojimo kredito davėjų veiklos pobūdžio pakeitimas, tačiau, net ir pašalinus šių dviejų rinkos dalyvių įtaką, išlieka mažėjimo tendencijos.
„Vartojimo kreditų rinkos nuoseklų traukimąsi stebime jau kelerius metus, o praėjusiais metais prie to prisidėjo ir pandemija. Gyventojų skolinimosi įpročiai kito: esant netikrumo situacijai, tikėtina, kad vartotojai vengė prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Be to, per karantiną sumažėjo ir gyventojų poreikis skolintis, pavyzdžiui, šventėms ar atostogoms. Tačiau gyventojai šiek tiek daugiau skolinosi per tarpusavio skolinimosi platformas“, – pranešime cituojama Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovė Jekaterina Govina.
2020 metų pabaigoje per tarpusavio skolinimosi platformas suteiktų paskolų portfelis buvo penktadaliu didesnis nei prieš metus. Pasak Lietuvos banko, nors per šias platformas suteiktų naujų vartojimo kreditų sutarčių skaičius sumažėjo 6 proc., tačiau suma šiek tiek išaugo (4 proc.). Per tarpusavio skolinimosi platformas suteiktų vartojimo kreditų trukmė pailgėjo, o vidutinė metinė vartojimo kredito palūkanų norma sumažėjo.
Anot J. Govinos, pernai dalis jau turinčiųjų paskolas susidūrė su tam tikrais sunkumais laiku grąžinti kreditą. Tai matyti iš to, kad likusi grąžinti vartojimo kreditų suma, kai kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas vartotojui sumokėjus pratęsimo mokestį, išaugo kone dvigubai, palyginti su 2019 metais.
Praėjusių metų pabaigoje iš beveik 316 tūkst. vartojimo kreditų daugiau nei 7 proc. buvo tokie, už kuriuos ilgiau kaip 90 dienų buvo vėluojama mokėti įmokas. Bendra susidariusių įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma 2020 metų pabaigoje sudarė 29 mln. eurų.
Beveik pusę visų suteiktų vartojimo kreditų sumos sudarė vadinamieji susietieji vartojimo kreditai (prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai). Jų suteikta daugiau kaip 115 tūkst. (už 189 mln. eurų) – 40 proc. mažiau nei 2019 metais.
Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia vartojimo kredito rūšis ir toliau yra mažieji kreditai (iki 290 eurų). Tiesa, jų 2020 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo trečdaliu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagaliau: M. Riomerio gatvėje išasfaltuota dalis siaubingai duobėtos aikštelės9
M.Riomerio gatvėje, šalia prekybos centro „Šilas“ ir baro-kavinės, daug metų kauniečius piktino labai apleista, siaubingai duobėta aikštelė. Šią savaitę didesnė dalis aikštelės buvo išasfaltuota. ...
-
Lietuviai pamėgo miško viešbučius3
Lietuviai ne tik šluoja nekilnojamąjį turtą, bet ir vis dažniau dairosi prabangaus poilsio. Vienai nakvynei negaili ir 100 eurų, net jei iki jos tenka belstis šimtus kilometrų, gyventi palapinėje ar miško namelyje be civilizacijos i...
-
ŽŪM: vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos per metus padidėjo 3,3 proc.
Šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 321 eurų už toną – 0,5 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu, kai ji siekė 319,3 euro už t, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
ŽŪM: paramą nuo šiol galės gauti visi ūkininkaujantys ekologiškai
Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, nuo šiol paramą galės gauti visi ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai, atitinkantys e...
-
G. Skaistė: neviešinti 2,2 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo plano prašė EK3
Finansų ministrė nesutinka su kritika Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pasak Gintarės Skaistės, planas buvo derinamas su socialiniais partneriais, o jo kol kas neviešinti prašė E...
-
Kūrybiniams verslams – kur kas didesnės paramos galimybės
Atsižvelgiant į kultūros sektoriaus atstovų lūkesčius ir pastabas, Kultūros ministerijos iniciatyva į naująją subsidijų skyrimo tvarką įtrauktos priemonės, kur kas parankesnės smulkiosioms įmonėms. ...
-
EK: rengiant ekonomikos gaivinimo planą būtina tartis su socialiniais partneriais1
Finansų ministrei pareiškus, kad 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iki šiol nebuvo pristatytas visuomenei Europos Komisijos (EK) prašymu, pastaroji teigia raginanti Vyriausybę būti kuo atviresnę ...
-
ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą
Aptardama žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigia, kad, iškastinius išteklius pakeitus bioištekliais, bus ne tik skatinama tvaresnė ekonomika, bet ir...
-
I. Šimonytė: kiek man žinoma, EK priekaištų dėl Ekonomikos gaivinimo plano Lietuvai neturi5
Reaguodama į prezidento kritiką dėl Ekonomikos gaivinimo plano, teigiant, kad jis rengiamas nesitariant su socialiniais partneriais, o europinės institucijos jį vertina gana prastai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, jos žiniomis, Europos Kom...