- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvoje buvo suteikta 128 mln. EUR paramos – tai 16,5 proc. mažiau nei 2016 m., remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento duomenimis, praneša Statistikos departamentas.
Pagrindinė paramos teikimo sritis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka ta pati – 29 proc. (37,2 mln. EUR) visos paramos buvo skirta sportui remti. Ši paramos dalis, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,4 procentinio punkto. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – Lietuvos juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 91 proc. visos atitinkamais metais sportui skirtos paramos (2016 m. – 92,7 proc.). Antroje vietoje – 16,9 proc. (21,6 mln. EUR) visos paramos buvo skirta socialinei globai ir rūpybai.
Pernai Lietuvos juridiniai asmenys suteikė 88,9 mln. EUR, arba 69,5 proc. visos suteiktos paramos, tai 3,1 proc. mažiau nei 2016 m. Užsienio šalių juridiniai asmenys suteikė 19,3 mln. EUR, arba 15 proc. visos suteiktos paramos, tai 56,1 proc. mažiau nei 2016 m. Anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys suteikė 19,8 mln. EUR, arba 15,5 proc. visos suteiktos paramos, tai 11,8 proc. daugiau nei su 2016 m.
78,8 proc. (2016 m. – 64 proc.) visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 13,7 proc. (2016 m. – 28,9 proc.).
Kaip ir 2016 m., didžiausia paramos dalis – 80,4 proc. – buvo suteikta piniginėmis lėšomis (2016 m. – 69,6 proc.). Parama materialinėmis vertybėmis sudarė 18,2 proc. (2016 m. – 29,2 proc.), o paslaugos sudarė mažiausią – 1,4 proc. (2016 m. – 1,2 proc.). Didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 42,2 proc. (9,8 mln. EUR), medikamentai ir vaistai – 7,9 proc. (1,8 mln. EUR), nekilnojamasis turtas – 5,2 proc. (1,2 mln. EUR).
Daugiausia paramos suteikė įmonės, turinčios 10-49 darbuotojus ir 250 ir daugiau darbuotojų – atitinkamai 24,8 ir 24,6 mln. EUR, arba po 28 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. Įmonės, turinčios 50-249 darbuotojus suteikė 22,8 mln. EUR, arba 25,7 proc., turinčios 0-9 darbuotojus – 16,6 mln. EUR, arba 18,7 proc. paramos.
Vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 2,5 proc. ir sudarė 9,5 tūkst. EUR. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo 250 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių grupėje – 79,5 tūkst. EUR, mažiausias – 0-9 darbuotojus turinčių įmonių grupėje – 4 tūkst. EUR.
Kaip ir 2016 m., daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės – 32,7 mln. EUR), arba 38,7 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. 14,3 mln. EUR paramą suteikė apdirbamosios gamybos įmonės (2016 m. – 13,8 mln. EUR), arba 16,1 proc. visos paramos. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis 2017 m. buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių grupėje ir siekė 35,8 tūkst. EUR. Palyginti su 2016 m., jis padidėjo 23,9 proc.
Daugiausia paramos 2017 m., kaip ir 2016 m., suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 47,6 mln. EUR (2016 m. – 47,9 mln. EUR), arba 53,6 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 21,3 mln. EUR (2016 m. – 24,2 mln. EUR), arba 23,9 proc. visos suteiktos paramos.
2017 m. ir Vilniaus, ir Kauno apskrityse daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės (atitinkamai 47,2 ir 37,6 proc. visos šių apskričių įmonių suteiktos paramos). Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Vilniaus apskrityje ir 2017 m. jis siekė 13 tūkst. EUR (2016 m. – 12,9 tūkst. EUR).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...