Jei turite būsto paskolą, turbūt jau pripratote prie minties, kad palūkanos stabilizuojasi ir kurį laiką nesikeis. Tačiau naujas naftos kainų šuolis pasaulyje šią ramybę gali sugriauti. Ekonomistai perspėja, kad paskolos gali vėl brangti. Gyventojų pinigines pasiruošęs ištuštinti karas Artimuosiuose Rytuose. Vos per savaitę naftos kaina pakilo apie ketvirtadalį, o dujų kaina Europoje – daugiau nei per pusę. Europa tokiems šokams ypač jautri. Didžiąją dalį energijos ji importuoja.
„Amerika turi savo rezervų, o Europoje rezervų trūksta, todėl esame labiau priklausomi nuo išorės rinkų ir importo“, – sakė investavimo ekspertė Jekaterina Govina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ekonomistai skaičiuoja: jei nafta laikysis apie 90 dolerių už barelį, kaip yra dabar, euro zonoje infliacija gali pakilti nuo 2 iki 3 procentų.
„Jeigu naftos kaina bus nuo 90 iki 110 dolerių, galima kalbėti apie infliaciją iki 4 procentų. O jei nafta viršys 110 dolerių, infliacija gali būti didesnė nei 4 procentai“, – aiškino SEB banko vyresnysis finansų analitikas Linas Mickus.
Lietuvoje kainų šuolis gali būti dar didesnis.
„Lietuvoje ir taip šiais metais buvo numatyta viena didesnių infliacijų – virš 3 procentų. Po šių įvykių, matyt, matysime dar didesnius skaičius“, – pažymėjo ekonomistas Jokūbas Markevičius.
Vasarį, palyginti su pernai vasariu, kainų augimas Lietuvoje jau siekė 3,6 procento. Dabar ekonomistas mano, kad infliacija gali priartėti ir prie 5 procentų.
„Tai neigiamai veiks ir vartojimą – esant aukštesnėms kainoms, žmonės įperka mažiau, todėl mažėjantis vartojimas neigiamai veiks ekonomiką“, – teigė J. Markevičius.
Būtent infliaciją akylai stebi Europos centrinis bankas. Jei kainos smarkiai šoks į viršų, bankas bus priverstas peržiūrėti palūkanas.
„Europos centrinis bankas būtų priverstas svarstyti, ar nereikėtų didinti bazinės palūkanų normos“, – teigė J. Govina.
Dar neseniai prognozė buvo visai kita – kad dvejus metus bus ramu, o palūkanos nusistovėjo. Tačiau dėl karo vėl viskas verčiasi aukštyn kojomis.
„Europos centrinis bankas gali palūkanas pakelti vieną kartą – 25 baziniais punktais. Tai reiškia, kad jei dabar jos siekia 2 procentus, gali didėti iki 2,25 procento“, – svarstė L. Mickus.
Tie, kurie turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis, turėtų nusiteikti, kad didės ir įmokos bankams.
„Tas pokytis neturėtų būti labai didelis. Kalbant apie būsto paskolų aptarnavimą, tai gali reikšti keliasdešimt eurų didesnę įmoką, bet ne kelių šimtų eurų augimą“, – sakė J. Govina.
Klausimas – kada tam ruoštis? Frankfurte bankininkai susitinka jau kitą savaitę. Ar skubės didinti palūkanas?
„Šiuo metu, esant tiek daug neapibrėžtumo, manyčiau, kad Europos centrinis bankas bus linkęs pralaukti šį epizodą ir nereaguoti iš karto“, – teigė J. Markevičius.
Paprastai palūkanų pokyčiai ateina vėliau nei kainų šuolis.
„Jeigu kalbėtume apie palūkanų normų pakėlimą, tai galėtų įvykti antroje metų pusėje – vasarą ar rudenį, greičiausiai rudenį, nes rugpjūtį centrinis bankas atostogauja“, – aiškino L. Mickus.
Naftos kainų šuolis gali priminti 2022 metus, kai Rusijai užpuolus Ukrainą Europoje kilo energetikos krizė.
Tuomet Europos centrinis bankas labai greitai pradėjo didinti palūkanas. Vos per kelis sprendimus jos pakilo nuo nulio iki 2 proc., o vėliau pasiekė 4 proc.
Tačiau dabar ekspertai ramina – toks scenarijus negresia.
„Neturėtume matyti tokių drastiškų palūkanų kėlimų kaip Rusijos agresijos pradžioje, nes tuomet ekonomika buvo kitokia ir labai priklausoma nuo Rusijos“, – teigė J. Markevičius.
Tiesa, yra ir kita pusė. Dalis gyventojų gali net ir laimėti. Kai palūkanos aukštesnės, bankai paprastai siūlo daugiau ir už santaupas indėliuose.
„Galima tikėtis šiek tiek didesnių palūkanų“, – pažymėjo J. Govina.
Tad ar verta indėlį atsidaryti dabar, ar dar palaukti?
„Jei pinigai tiesiog guli ir nedirba, juos galima įdarbinti. Net jei palūkanos pasikeistų, seną sutartį galima nutraukti ir sudaryti naują – papildomų praradimų nebūtų“, – teigė J. Govina.
Dabar bankai ir kredito unijos už vienerių metų terminuotąjį indėlį moka nuo 1,5 iki 3,3 procento palūkanų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)