„Tai yra mūsų ekonomikos pinigai, leidimas mums skolintis, ačiū už jį, bet mes ir anksčiau turėjome, vienintelis geras dalykas yra biudžeto deficito taisyklės išimtis – gynybai galima biudžeto deficitą viršyti 1,5 procento“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

„Ačiū už tai, bet daugiau visa papildoma skolinimosi našta guls ant mūsų ekonomikų, tai tiek tos ambicijos“, – pridūrė jis.

Europos Komisija trečiadienį pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių.

Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP.  Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.

Galų gale bus tas vadinamas 150 mlrd. eurų paskolų fondas, tai, aišku, patogiau, nei bėgti per Europą ištiesus ranką ir skolintis iš privačių investuotojų ir bankų, bet palūkanas vis tiek reikės mokėti.

EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.

„Dalykai dažnai ir gamtoje, ir politikoje atrodo iš toli gražiau, nei priėjus iš arčiau, bet ir ačiū už tai, kad EK, EVT sugebėjo priimti tokius sprendimus“, – teigė premjeras.

„Galų gale bus tas vadinamas 150 mlrd. eurų paskolų fondas, tai, aišku, patogiau nei bėgti per Europą ištiesus ranką ir skolintis iš privačių investuotojų ir bankų, bet palūkanas vis tiek reikės mokėti“, – kalbėjo jis.

G. Paluckas sakė, kad Lietuva pirmiausiai pasižiūrės, kokios bus pateiktos skolinimosi sąlygos, palūkanos.

„Skolintis galime ir rinkoje, jei rinka skolins pigiau, nebūtinai iš to fondo. Pinigų reikės, skolinamasi tikrai bus, bet pats gynybos plano finansavimas bus sukonstruotas ir per viešojo ir privataus (sektorių – BNS) partnerystės modelį, kai ypač infrastruktūra bus finansuojama pinigų poreikį išdėstant laike, tiek per biudžeto pajamas, tiek per skolintas lėšas, visi šie dalykai atsispindės 2026-ųjų biudžeto projekte“, – teigė Vyriausybės vadovas.

EK pristačius vadinamąją Baltąją knygą dėl Europos gynybos stiprinimo, už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Audrius Kubilius tai pavadino „istoriškai reikšminga diena“.

Jis nesiėmė svarstyti, kiek iš paskolų programos galėtų pasiskolinti Lietuva, teigė, kad tai atveria galimybes ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir suteikia naujus būdus remti Ukrainą.

Po Baltosios knygos parengimo, anot A. Kubiliaus, dabar EVT bus teikiami sprendimai dėl gynybos plano įgyvendinimo, tarp jų – siekis sustiprinti šiaurinę ir rytinę Bendrijos sieną.