- Madona Lučkaitė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš keletą metų rekonstruoti narvai, kad vištoms bent minimaliai būtų pagerintos sąlygos, LRT RADIJUI sako Paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.
Be to, pabrėžia jis, neteisinga manyti, kad vištos lesinamos maistu, kuriame gausu cheminių priedų. Iš tikrųjų pagrindą sudaro grūdai, o papildomai duodama baltyminių priedų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
– Ar Lietuvos paukštynai visiškai patenkina šalies vartotojų poreikius?
– Taip, Lietuvos paukštininkai pagamina pakankamai kiaušinių, t. y. apie 120 proc. poreikio.
– Kiek lietuviai per metus suvalgo kiaušinių?
– Statistika rodo, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 210 kiaušinių.
– Kaip paukštynuose laikomos vištos?
– Šiuo metu apie 90 proc. vištų laikomos narvuose ir apie 10 proc. vištų laikomos laisvai.
– Vadinasi, didžioji dalis vištų neturi jokios laisvės?
– Neturi. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš 5–7 metus baigėme rekonstruoti narvus, kad bent minimaliai pagerintume sąlygas. Juose yra kartelė, kad višta galėtų patupėti ir atpalaiduoti kojų raumenis, yra truputį žvyro, galimybė pasigaląsti nagus.
– O ateityje vištos turės daugiau laisvės ar vis dėlto paukštynams svarbiau pelnas, kurį jie gauna pardavę kiaušinius, o ne pati višta?
– Lietuvoje jau naujai statomi paukštynai su nauja įranga. Tokiuose pastatuose sumontuojami narvai, kurių priekinė dalis visiškai atvira, todėl paukštis gali išeiti iš narvo ir laisvai pasivaikščioti po teritoriją. Panorėjęs jis gali grįžti į narvą lesalo, vandens ar padėti kiaušinį.
– Kuo lesinamos paukštynų vištos? Lesalai natūralūs ar kombinuoti ir juose daug chemijos?
– Pašarai kombinuoti, bet nereikėtų sakyti, kad juose gausu chemijos. Juk chemija yra viskas – ir grūdas susideda iš cheminių medžiagų. Lesalų pagrindą sudaro grūdai, bet, jei nori gauti pakankamai geros kokybės produktą, reikia baltyminių priedų. Pavyzdžiui, sojų ar žirnių miltų. Ir, žinoma, reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų.
– Veterinarai sako, kad visi kiaušiniai, tiekiami į prekybą, yra išrūšiuoti: kiekvienas kiaušinis peršviečiamas ir taip nustatoma jo kokybė. Bet turbūt taip patikrinama tik išorė, o ne maistingumas?
– Šiandien rūšiavimo mašinos peršviečia kiaušinius, ar juose nėra kokių nors darinių (kartais gali koks kraujo krešuliukas pasirodyti), ar lukštas sveikas. Tai išorinė apžiūra. Kalbant apie maistinę vertę, reikia pasakyti, kad baltymo pakeisti beveik neįmanoma. Galbūt labiau keičiasi trynio maisto medžiagos – priklausomai nuo kiaušinių rūšių, gal skirtis tryniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl kriptoturto rinkos griežtinimo
Seimas ketina sugriežtinti virtualiųjų valiutų (kripto) įmonių priežiūrą ir įteisinti licencijavimą – parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl Kriptoturto rinkų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pataisų. ...
-
Seimas svarstys, ar LRT biudžetą susieti su BVP
Seimas svarstys, ar keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus visuomeniniam transliuotojui siejant su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. ...
-
„Lidl Lietuvos“ grynasis pelnas smuko 2,8 karto, pajamos augo 6 proc.2
Vieną didžiausių Lietuvos prekybos tinklų valdanti „Lidl Lietuva“ pastaraisiais finansiniais metais – nuo pernai kovo iki šių metų vasario – uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto mažiau nei ankstesniu la...
-
Nuosavą būstą norėtų įsigyti 80 proc. jaunuolių: kokie kriterijai – svarbiausi?
Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą – tokių yra 80 proc. 18–20 metų žmonės tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą. Renkantis namus, jauniems žmonėms svarbiausia yra jo kaina ir didžiaja...
-
Vakarėlis darbo valandomis: kas kaltas, jei darbuotojas susižaloja?
Vasarą dažnai darbo valandomis net ir biuruose vyksta vakarėlių. Tačiau tokiu atveju kyla ne vienas su darbo teise susijęs klausimas: kokią atsakomybę už darbuotoją tokių vakarėlių metu prisiima darbdavys? Į šį ir kitus klausimus LNK laid...
-
IDC: tarptautinė kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį augo 3 proc.
Tarptautinė asmeninių kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 3,0 proc. iki apytikriai 64,9 mln. įrenginių, skelbia rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC)....
-
Vyriausybė pritarė atnaujintam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui1
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjung...
-
Viceministrė: pagrindinė „Rail Baltica“ problema – ne pinigai, o projekto tempas1
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. ...
-
Konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo2
Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungo...
-
K. Starkevičius: „fintech“ įmones pirmiausia reikia ne bausti, o konsultuoti
Griežtai reguliuojamo ir Lietuvoje gerai išvystyto finansinių technologijų (fintech) sektoriaus įmonės pirmiausia turėtų būti konsultuojamos, o ne baudžiamos, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. ...