Bendrovė „flyLAL Group“ dar neprarado vilčių Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) teritorijoje pasistatyti privatų keleivių terminalą. Tačiau tam prieštarauja oro uosto administracija.

Privatizuojant „flyLAL–Lithuanian airlines“ pirmtakę – skrydžių bendrovę „Lietuvos avialinijos“ – investuotojui atiteko dalis TVOU teritorijoje esančių pastatų, tačiau nuosavybės teisė į žemę, esančią po tais pastatais, liko valstybės rankose. Ši aplinkybė tapo pagrindine priežastimi, kodėl privačiai įmonei neleidžiama savų pastatų vietoje statyti keleivių terminalo.

Valstybinę žemę visoje oro uosto teritorijoje panaudos teise valdo TVOU. Jo vadovai tvirtina nematantys teisinių galimybių valstybės turtu dalytis su privačia bendrove.
Šį ginčą mėgina spręsti Susisiekimo ministerija, kuri sudarė jau antrą darbo grupę.

Aistringos diskusijos

Šią savaitę oro uoste vykusiame uždarame darbo grupės posėdyje virė aistros. Tačiau posėdžiui pasibaigus visų pusių atstovai kalbėjo labai diplomatiškai.
„Kol kas nėra jokių galutinių išvadų, tai negaliu nieko pasakyti. Tiesiog buvo susirinkusi darbo grupė, kuri nagrinėjo privataus kapitalo bendrovių „flyLAL Group“ ir „VA Reals“ keleivių terminalo statybos TVOU valdomoje teritorijoje galimybes“, – į klausimą, kas buvo aptarta posėdyje, sausai atrėžė darbo grupės pirmininkė Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Katkutė.

Yra neišspręstų problemų

„flyLAL Group“ partnerės – nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „VA Reals“ – atstovai iš posėdžio išėjo nusiteikę gana optimistiškai ir buvo šiek tiek kalbesni. Tačiau dėl savo pergalės jie neįsitikinę.
„Buvo svarstomi techniniai klausimai. Balandžio pradžioje visos suinteresuotos institucijos išdėstė savo pastabas techniniais ir infrastruktūros klausimais, dabar mes išsakėme pastabas ir į kai kurias atsakėme. Pagrindinės keliamos problemos – tai infrastruktūros, esančios po žeme, bei kilimo ir tūpimo takų perkėlimas“, – dėstė terminalą statysiančios bendrovės „VA Reals“ direktorius Justas Baltaduonis.
Jo teigimu, statyti privatų keleivių terminalą bendrovė teisiškai gali, nes įstatymas esą numato, kad subjektas, valdantis pastatus, turi teisę ir į žemę. Tačiau oro uostas nesutinka žemės nei perleisti, nei išnuomoti.

Kaišioja pagalius į ratus

Oro uostas ir „flyLAL Group“ jau senokai kaišioja vieni kitiems pagalius į ratus. Atsakydama į oro uosto atsisakymą bendradarbiauti skrydžių bendrovė prieš porą mėnesių per teismą sustabdė oro uosto teritorijos detaliojo plano rengimą, o be jo neįmanoma plėtra. Bendrovė nepritaria oro uosto plėtros vizijai. Mat ji su partneriu valdo kelis oro uosto pastatus, todėl esą turi teisę drausti detalųjį planą.
„Negalime leisti privataus kapitalo bendrovėms šeimininkauti oro uoste. Visi aviacijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Keleivių terminalas yra viena svarbiausių infrastruktūros dalių. Jeigu „flyLAL“ nori statyti privatų keleivių terminalą, tegu pirmiausia eina į Seimą, kad šis pakeistų įstatymus. O jeigu jie tą terminalą pasistatys, tai pasakys: „Keleivių aptarnavimo mokestis priklauso mums.“ Kaip jūs tai įsivaizduojate?! Be to, terminaluose įsikūrę ir muitininkai, ir policija. Sienos apsaugos postai ar muitinės nėra privačių bendrovių reikalas. Be to, jų („flyLAL Group“ – red. past.) terminalas užgožtų visą navigacijos bokštą. Lėktuvai iš viso negalėtų skraidyti arba tektų perkelti bokštą“, – TVOU administracijos poziciją dėstė atstovas spaudai Arūnas Marcinkevičius.

Išėjo atostogų

Ginčas tarp oro uosto ir skrydžių bendrovės tęsiasi jau kelerius metus. Tačiau nuo 2006 m. nei viena, nei kita pusė jokių didesnių laimėjimų nepasiekė.
Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi išsamiai apsvarstyti ir teisiškai įvertinti „flyLAL Group“ ir „VA Reals“ siūlomą TVOU plėtros koncepciją. Jos vadovu buvo paskirtas Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys. Jis verslininkų ketinimus sostinės oro uoste turėti nuosavą keleivių terminalą vertino kur kas palankiau nei oro uosto administracija. Kaip ir „flyLAL Group“ atstovai, V.Kairys pranašauja, kad ateityje oro uostas bus perkrautas ir tai įveikti privataus kapitalo lėšomis būtų lengviau.
Tačiau, kaip informavo Susisiekimo ministerija, V.Kairys neseniai išėjo tėvystės atostogų. Neva dėl to šiam klausimui spręsti buvo suformuota nauja darbo grupė. Jos pirmininke paskirta V.Kairio pavaduotoja A.Katkutė.

Kas teisus, nežinia

Darbo grupės veikla numatyta iki birželio 9 d., tačiau, anot Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Reginos Sklepovič, tai dar nereiškia, kad tądien bus priimtas galutinis sprendimas. TVOU steigėja Susisiekimo ministerija kol kas neturi atsakymo, kas šioje istorijoje teisus: oro uosto administracija ar privataus kapitalo bendrovė.
„Mūsų ekspertai nagrinėja visus su byla susijusius teisės aktus. Ministerija negali priimti sprendimų, prieštaraujančių įstatymams. Diskusija gali užtrukti, nes vieni teisės aktai kalba „fly LAL“ naudai, o kiti – oro uosto. Taigi jei reikės, darbo grupės darbas dar kartą bus pratęstas“, – dienraščiui sakė ministerijos atstovė.

Žada ne konkuruoti, o padėti

„flyLAL Group“ generalinio direktoriaus Lino Dovydėno nuomone, Vilniuje duris atvėrus naujam oro uosto keleivių terminalui maksimalus aptarnaujamų keleivių srautas – apie 3 mln. per metus – būtų pasiektas per kelerius metus. Privataus kapitalo atstovai siūlo prie esamo TVOU komplekso prijungti savo lėšomis pastatytą keleivių terminalą.
Skrydžių bendrovė pasirengusi investuoti 140 mln. litų.