Nuo elektroninės prekybos augimo tempų neatsilieka ir finansiniai sukčiai

Grynųjų labai sumažėjo

Pandemija paskatino lietuvius tvirčiau įžengti į skaitmeninį amžių: rečiau naudoti grynuosius, dažniau lankytis e.parduotuvėse, atsiskaityti išmaniaisiais būdais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad, augant skaitmeninių mokėjimų paklausai, finansinių technologijų rinka klesti, novatoriškų atsiskaitymo sprendimų poreikis ir pasiūla tik augs.

Finansinių technologijų ekspertų teigimu, pandemija daugelį privertė rinktis išmaniuosius mokėjimus ir apsipirkti internete, todėl žmonės tapo atviresni skaitmeniniams sprendimams. Pasak jų, ateityje galime tikėtis retesnio atsiskaitymo grynaisiais ir įvairesnių, vartotojo patirtį praturtinančių finansinių technologijų produktų.

Europos Centrinio Banko tyrimo duomenimis, 27 proc lietuvių teigė pernai grynuosius naudoję rečiau. Viena vertus, tai galėjo lemti ir dėl pandemijos apribotos paslaugos, kur dažniau atsiskaitoma grynaisiais (pavyzdžiui, kirpyklos, turgus), ir rekomendacijos jų nenaudoti dėl higienos priežasčių.

Tačiau specialistai akcentuoja, kad pandemija tik paspartino platesnį naudojimąsi skaitmeniniais atsiskaitymais. Anot skaitmeninių mokėjimų platformos "EveryPay" vadovo Laurio Tedero, nesinaudoti grynaisiais – tiesiog patogiau.

"Inovatyvūs sprendimai yra greiti ir patogūs, todėl mažai tikėtina, kad, nugalėjus virusą, mokėjimų grynaisiais skaičius labai padidės. Rečiau atsiskaityti grynaisiais žmonėms tampa patraukliau ir dėl įvairių techninių sprendimų, pavyzdžiui, bekontakčių atsiskaitymų sumos limito padidinimo, dėl įvairių teisinių reguliavimų", – pastebi jis.

Kaip priemonės, galinčios sumažinti grynųjų naudojimą, pavyzdį L.Tederas pateikė nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiančias Darbo kodekso pataisas. Pagal jas darbo užmokestis ir kiti su darbo veikla susiję mokėjimai nebegalės būti išmokami grynaisiais.

Atsiskaityti – paprasčiau

Kad pirkti internetu lietuviams tapo patraukliau ir po karantino, rodo SEB banko duomenys. Šių metų kovą, švelnėjant karantinui ir po truputį atsidarant parduotuvėms, pirkimo internetu apimtys neslopo.

"Pandemija turėjo teigiamą įtaką prekybai internetu: nemažai prekybininkų persikėlė į internetą, vis daugiau žmonių išmoksta ir nebebijo naudotis tokiomis paslaugomis. Per jau beveik dvejus metus besitęsiančią COVID-19 pandemiją tai tampa vis labiau įprasta ir kasdieniška, nemaža dalis žmonių, per karantiną atradę pirkimo internetu patogumą ir greitį, neketina šių įpročių atsisakyti", – sako Gintautas Giržadas, SEB banko Mokėjimų sprendimų padalinio vadovas.

SEB banko statistika rodo, kad lietuviai internete išleidžia vis daugiau.

"Palyginti su pirmu pernai metų pusmečiu, atsiskaitymų už prekes ir paslaugas internetu suma išaugo beveik 48 proc., internetu gyventojai atsiskaitė daugiau kaip 13,7 mln. kartų", – minėjo G.Giržadas.

Remiantis SEB banko statistika, vidutiniškai vieno pirkimo internetu metu, priklausomai nuo to, ar gyventojai moka kortele, ar atsiskaito per interneto banką, išleidžiama nuo 36 iki 47 eurų.

Anot G.Giržado, e.prekybos rinka pastaruoju metu ne tik sparčiau auga, bet yra ypač dinamiška, atvira naujovėms – prekybininkai ieško kuo patogesnių sprendimų, kurie gerintų pirkėjų patirtį. "Mūsų su "EveryPay" siūloma e.prekybos mokėjimų paslauga leidžia prekybininkui patogiai priimti mokėjimus iš pirkėjų, kurie turi sąskaitas pagrindiniuose bankuose Baltijos šalyse, o klientui – patogiai apsipirkti kaskart iš naujo nebeįvedant mokėjimo kortelės duomenų, patogiai apmokėti sąskaitą gavus ją e.paštu, SMS žinute ir QR kodu", – teigė SEB atstovas.

Fintech rinka klesti

Tačiau kartu su skaitmeninių paslaugų paklausa auga ir kibernetinių grėsmių pavojus, todėl novatoriški saugumo sprendimai – dar viena ryški skaitmeninių mokėjimų tendencija, atsispindinti ir teisiniame reguliavime. Pavyzdžiui, ES daug dėmesio skiria kovai su sukčiavimu. Siekiant labiau apsaugoti vartotojus, buvo priimtas saugiems atsiskaitymams būtinas reguliavimas: stipri pirkėjo identifikacija ir naujas "3D Secure 2.0" protokolas, kuris, palyginti su ankstesne versija, yra daug patogesnis vartotojui ir labiau suderinamas su mobiliaisiais įrenginiais.

Dar viena pandemijos paskatinta tendencija – atviroji bankininkystė. Bankai ir kitos finansinės įstaigos, gavusios kliento sutikimą, atveria nuasmenintus duomenis trečiosioms šalims. Tai leidžia į rinką patekti naujoms įmonėms ir naujiems produktams, gerinantiems finansines paslaugas klientams.

"Produktų kūrėjams tai labai svarbus pokytis. Atviroji bankininkystė suteikia investuotojams ir prekybininkams daugiau laisvės. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai gali pasiūlyti klientams skirtingų bankų mokėjimo nuorodas, patys neturėdami sąskaitos tuose bankuose", – sako L.Tederas.

Iš Lietuvos gyventojų finansiniai sukčiai šiemet maždaug iki spalio vidurio jau išviliojo 8 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. eurų.

Daugiau ir sukčiavimo atvejų

Prekybos internetu augimo tendenciją pastebi ir elektroniniai sukčiai, mėginantys gyventojų pinigus išvilioti vis kūrybingesniais būdais.

"E.parduotuvės tampa neatsiejama mažmeninės prekybos sistemos dalimi, o griežčiausio karantino metu bankai fiksavo rekordinius mokėjimo operacijų skaičius e.erdvėje. Tačiau vis geriau technologijas išmano ir finansiniai sukčiai – jų atakų skaičius didėja praktiškai tokiais pat tempais, kokiais auga e.komercijos apimtys", – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Iš Lietuvos gyventojų finansiniai sukčiai šiemet maždaug iki spalio vidurio jau išviliojo 8 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. eurų, rodo LBA duomenys. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei per antrąjį. Dažniausiai jie tai daro suklastotais e.laiškais ir SMS žinutėmis.

"Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai e.erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis", – komentavo E.Čipkutė.

Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. eurų – 40 proc. daugiau nei per šių metų balandžio–birželio mėnesius. Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. eurų.

Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1 261 sukčiavimo atvejį e.erdvėje. Per ketvirtį sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.

Elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį ketvirtį iš gyventojų išviliota šešis kartus daugiau lėšų nei antrąjį ketvirtį – beveik 0,5 mln. eurų. Skambučiais telefonu išviliota dvigubai daugiau lėšų – beveik 950 tūkst. eurų.

Kaip teigė E.Čipkutė, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – mokėti atpažinti suklastotą e.laišką, SMS žinutę, interneto svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.

Kada verta sunerimti?

Nors akcijų ir kitų skatinamųjų priemonių pirkti konkrečią prekę ar paslaugą apstu daugumoje e.parduotuvių, pasak LBA ekspertų, per didelis spaudimas atlikti veiksmą yra ženklas sustoti ir įsitikinti, kad pirkinį ketinate įsigyti iš patikimo tiekėjo. Užėjus į e.parduotuvę pirmiausia reikėtų patikrinti, ar ji sklandžiai veikia: atsidaryti skirtingas puslapio skiltis, pabandyti paspausti skirtingus mygtukus. Sukčių sukurtos netikros e.parduotuvės dažniausiai turi tik iš dalies veikiantį funkcionalumą.

Kitas žingsnis – peržiūrėti e.parduotuvės kontaktus. Patikimos bendrovės kontaktų skiltyje nurodo fizinį įmonės adresą, telefono numerį, e.paštą. Atidžiai peržvelgti reikėtų ir e.parduotuvės prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygas, siūlomas atsiskaitymo priemones – jei pateikta informacija pasirodo įtartina, geriau prekes užsisakyti iš kito tiekėjo.

"Sukčiai dažniausiai mėgina paskatinti potencialią auką sumokėti čia ir dabar – mirgančiais skelbimais, reklamos blokais socialiniuose tinkluose ar kituose portaluose sukuriamas įspūdis, kad jums siūloma ypač gera nuolaida ir ja pasinaudoti galite tik šiuo metu. Gyventojams svarbu mokėti atpažinti šią taktiką – jeigu esate spaudžiami ką nors daryti, tai signalas, kad reikia sustoti ir patikrinti, ar šioje e.parduotuvėje nurodyta bendrovė išvis egzistuoja, kokia jos reputacija", – paaiškino E.Čipkutė.

Speciali funkcija

Nors nuo šių metų pradžios visi atsiskaitymai kortelėmis internetu turi būti patvirtinti mobiliuoju parašu, "Smart-ID" ar kita naudojama autentifikavimo priemone, vis dar pasitaiko situacijų, kai gyventojai patvirtina mokėjimo operacijas, kurių patys neinicijavo. Bankų ekspertai perspėja, kad sustabdyti mokėjimo operacijos, kurią patvirtino pats klientas, dažniausiai neįmanoma, todėl svarbu, kad patys gyventojai būtų atidūs ir atsargūs.

Prieš perkant internetu, būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją interneto ar mobiliajame banke. Kai kurie bankai taip pat suteikia galimybę vieno mygtuko paspaudimu mobiliojoje banko programėlėje kontroliuoti mokėjimų internetu funkciją – ją galima įjungti prieš apsiperkant, o paskui išjungti, kad būtų ramu, jog niekas kitas nepanaudos kortelės duomenų atsiskaityti internetu. Taip pat rekomenduojama turėti atskirą mokėjimo kortelę apsipirkimams internetu.