- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių santaupoms perkopus rekordinę 19 mlrd. eurų ribą, išaugo susidomėjimas investavimu į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors įprastai dairomasi progų investuoti į būstą, kurį būtų galima po to nuomoti, nauja tendencija – auganti paklausa sandėliukams ir garažams – atveria galimybę investuoti į NT ir turint mažesnę sumą pinigų. Be to, šiems objektams prognozuojama investicinė grąža lenkia kitų NT sektorių grąžą.
Daiktų laikymui skirtų patalpų kaina Vilniaus mieste per 5 metus paaugo 23 proc., rodo „Aruodas.lt“ duomenys. Ypač tokio tipo patalpų poreikio augimas matyti nuo šių metų pradžios. Tai lemia keli veiksniai, sako Gustas Germanavičius, sutelktinio finansavimo į NT nuomą platformos „InRento“ vadovas.
„Visų pirma sandėliukų ir garažų paklausą augina tai, kad tokio tipo patalpų pasiūla rinkoje eksponentiškai mažėja, ypač miesto centre. Kita priežastis – gyvename intensyvaus vartojimo laikmečiu. Todėl kiekvienas ūkis sukaupia daiktų perteklių, kurį reikia kažkur sandėliuoti. Galiausiai sandėliukai ir garažai kainuoja vos kelis ar keliolika tūkstančių eurų, o tai atveria galimybę investuoti į jų nuomą didelei daliai populiacijos“, – sako G. Germanavičius.
Be to, eksperto teigimu, šią rinką augina ir pandemijos metu suaktyvėjusi internetinė prekyba, kuriai neišvengiamai reikia sandėliavimui skirtų patalpų.
„Šiuo metu sandėliavimo patalpų kaina rinkoje siekia 600 eurų / kv. m. Ji neturėtų leistis žemiau šios ribos, nes naujos statybos objektai, kurie gali pasiūlyti didelių sandėliavimui skirtų patalpų, statomi toliau nuo miestų centrų. Be to, jų vystymo kaina yra žymiai aukštesnė už jau pastatytų. Taip pat yra matoma tendencija, kad nauji sandėliukai ir garažai dažniausiai yra parduodami tik tų namų gyventojams, kuriuose jie įrengti, o jų naudojimosi sutartys netgi apriboja parduoti sandėliukus ne namo gyventojams“, – sako G. Germanavičius.
Nereikalauja didelių finansinių ir laiko investicijų
Šiuo metu, stipriai išaugus gyvenamojo NT kainomis, tokių drastiškų kainų pokyčių apie sandėliukus ir garažus nematyti. Todėl pastarųjų nuomos grąža dažnai gali atrodyti labiau konkurencinga.
„Tikėtina grąža iš sandėliukų ar garažų šiuo metu svyruoja tarp 5 ir 6,5 proc. Palyginimui, prognozuojama grąža iš gyvenamojo būsto siekia apie 4 proc., o iš komercinio – 5 proc., – sako G. Germanavičius. – Kitas investavimo į sandėliavimo patalpas privalumas – nereikalingos didelės investicijos, nes vidutinis tokių patalpų plotas siekia 5–15 kv. m.“
Kaip dar vieną iš privalumų, G. Germanavičius įvardija sandėlių ir garažų utilitaristinį pobūdį – šioms patalpoms nereikia aktyvios priežiūros, nes nėra kam sugesti ir ką sugadinti.
„Be to, įsigijus kelias parkavimo vietas, arba garažus vieną šalia kito, prasiplečia nuomotojo galimybės, nes erdves galima nuomoti kaip vieną didesnį plotą arba skaidyti į mažesnius, – pažymi ekspertas. – Taip pat investuotojai vertina tokio tipo patalpų žemą operacinę riziką bei didelį likvidumą dėl smulkių kainų.“
Žinoma, sandėliukai turi ir minusų. Jie yra mažos vertės ir ploto, o tai reiškia, kad juos nuomojant ir norint sugeneruoti didesnes nuomos pajamas, reikia dirbti su jų administravimu. Tad tai yra patraukli investicija smulkiam, o ne didesniam investuotojui, pažymi G. Germanavičius.
Investuotojus surinko per porą valandų
Pašnekovas sako, kad, nepaisant minėtų trūkumų, investicijų į sandėliavimo patalpų populiarumą rodo „InRento“ platformos, leidžiančios investuoti į skirtingus nuomai skirtus NT objektus, patirtis.
„Mūsų platformoje pasiūlę investuoti į keliasdešimties tūkstančių eurų vertės sandėliukų kompleksą, investiciją surinkome vos per porą valandų nuo projekto paskelbimo pradžios. Šiuo metu investavimo į sandėliukus ir garažus kryptis įgauna pagreitį, todėl ateityje savo klientams pasiūlysime dar ne vieną panašų objektą“, – teigia G. Germanavičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino per 2 mlrd. eurų3
Vyriausybė antradienį tarptautinėse kapitalo rinkose išleido dvi – 5 ir 15 metų trukmės euroobligacijų emisijas ir pasiskolino per 2 mlrd. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
LB: bankai aktyviai skolino ir būstui įsigyti, ir vartojimo reikmėms
Lietuvos bankas (LB) praneša, kad bankų sektorius 2024 m. trečiąjį ketvirtį aktyviai skolino ir būstui įsigyti, ir vartojimo reikmėms, gerėjo paskolų kokybė, augo kapitalizacija. Anot institucijos 2024 m. trečiąjį ketvirtį bankų sektoriu...
-
VMI žinia smulkiajam verslui: jau galima teikti prašymus
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad paskelbė taisykles, kaip tapti smulkiojo verslo schemų naudotojais dėl PVM išimčių kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Verslas nuo šiandien jau gali teikti pra&scaron...
-
Sysas kritikuoja Nausėdos siūlymus: suprasčiau, jeigu tai pasakytų kitas asmuo4
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas stebisi Gitano Nausėdos raginimu nekeliant mokesčių esmingai didinti gynybos finansavimą iki Valstybės gynimo tarybos (VGT) sutartų dydžių. Socialdemokratas leidžia suprasti, jog to...
-
Trys šalys atnaujino susitarimą: tikrins iš Rusijos gabenamų grūdų kilmę1
Užtikrinant, kad tranzitu per Lietuvą vežami rusiški grūdai nėra iš okupuotų Ukrainos teritorijų, Lietuvos, Ukrainos ir Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministrai Berlyne pasirašė tai numatantį atnaujintą susitarimo memorandu...
-
Iš TS-LKD kritikos lavina: tai antivalstybinis ir kenkėjiškas sprendimas8
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nepritaria Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir ragina Seimą bei Vyriausybę tokio siūlymo nepalaikyti. Frakcijos...
-
Nausėda: toks sprendimas suduotų ne vieną smūgį pensijų fondams6
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria siūlymams privalomai įtraukti darbdavius į antros pakopos pensijų kaupimą bei mano, kad savo įnašą ir toliau turėtų skirti valstybė. ...
-
Lietuviška įranga slapta buvo perduodama Rusijai: įtarimai – dešimčiai asmenų3
Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvoje gaminamos aukštųjų technologijų įrangos tiekimo į Rusiją. ...
-
Paaiškėjo itin ambicingo konkurso likimas3
Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
LEA: vietinė elektros gamyba lemia mažiausias kainas tarp Baltijos šalių2
Šių metų sausio 1–21 dienomis Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 0,088 Eur/kWh be PVM – tai 4 proc. mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur vidutinės kainos yra 0,092 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos tarnyba (...