NPD pakeitimai: pritarta kompromisiniam siūlymui

  • Teksto dydis:

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) palaikė Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kompromisinį siūlymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), numatant lėtesnį jo taikymo ribos augimą.

Siūloma, kad 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) taikymo riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus. Tuo metu NDP būtų didinamas kiek daugiau – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų (Vyriausybė siūlė 280 eurų) ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų (Vyriausybė siūlė 470 eurų).

Už kompromisinį pasiūlymą trečiadienį balsavo šeši komiteto nariai, prieš - trys, du - susilaikė.

BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė NPD dydį ir jo taikymo ribą nustatyti tik 2019 metams, tačiau komitetas, pritaręs kompromisui, pastarojo pasiūlymo nebesvarstė.

Konservatorius Mykolas Majauskas komiteto posėdyje tvirtino, kad dėl NPD pokyčių kitąmet valstybė netektų 320 mln. eurų, antrais reformos metais – dar 210 mln. eurų, o 2021-aisiais – dar 220 mln. eurų pajamų.

„Iš viso per trejus metus valstybės biudžetui (praradimai  BNS) kumuliatyviai yra 1,6 mlrd. eurų. Vien ateinančiais metais panaudodami šiuos pinigus jūs galėtumėte išspręsti medikų klausimą - 50 proc. visiems medikams atlyginimus padidinti. Dar kitais metais - pedagogų“, – tvirtino M. Majauskas.

Pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, daugiau kaip 700 mln. eurų, sudarančių apie 10 proc. biudžeto pajamų, praradimas trečiaisiais reformos metais valstybei grėstų finansiniu bankrotu.

„Matyt, reikia išpilti šalto vandens kibirą ant galvų, kad pagaliu būtų suprasta, ką tai reiškia. Mes einame į mažų mokesčių ir didelio skurdo valstybę – Lotynų Ameriką“, - piktinosi A. Kubilius.

Finansų ministras Vilius Šapoka po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad A. Kubilius, kalbėdamas apie biudžeto pajamų netekimus, manipuliuoja skaičiais ir „bando pūsti miglą“.

„Tų manipuliacijų skaičiais buvo daug. Į valstybės finansus reikia žiūrėti bendrai, nes nėra tiktai išlaidos, yra ir pajamų dalis. Bendras rezultatas, jeigu kalbame apie mokestinę ir pensijų reformą, niekuo neišsiskiria iš praėjusių kelerių metų rezultatų, mokesčių naštos mažinimo mažiausiai uždirbantiems“, - aiškino V. Šapoka.

„Kai norima ištraukti iš konteksto skaičių ir nupiešti baubą, tą galima daryti, bet nemanau, kad tai yra profesionalu“, – pridūrė jis.

Prieš balsuojant dėl visų BFK suderintų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, A. Kubilius siūlė svarstyme daryti pertrauką ir prieš šių klausimų grįžti rudenį.

„Yra tokia galimybė daryti pertrauką iki rudens (...) Siūlau susitikti su visomis socialinėmis grupėmis, suskaičiuoti, koks bus rezultatas visų šitų permainų“, - sakė A. Kubilius.

V. Šapoka nepritarė siūlymui daryti pertrauką, nes tai mokesčių ir pensijų reformų pradžią nukeltų į 2020 metus. A. Kubiliaus siūlymo nepalaikė ir komitetas - už jį balsavo trys, prieš buvo septyni, susilaikė vienas BFK narys.

Balsuojant už visą komitete suderintą ir patobulintą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų variantą, jį palaikė septyni BFK nariai. Galutinį sprendimą dėl projekto turės priimti Seimas.

Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Reikia VISKĄ (atlyginimus, pensijas) bazuot per realų MGL; kiekvienas asmuo (vaikas, išlaikytinis) turi teisę į nemokamą MGL; tas MGL nustatomas formuojant biudžetą, tuo pačiu nustatomas ir MMA, paprastai (1.8-2.2)*MGL. Ir - nereiks čia 'gudručiams' pastoviai drumst vandenį su kažkokiais 'npd' (ne)didinimais.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių