- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) palaikė Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kompromisinį siūlymą dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), numatant lėtesnį jo taikymo ribos augimą.
Siūloma, kad 2,5 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) taikymo riba būtų pasiekta ne 2019 metais, kaip siūlė Vyriausybė, bet per trejus metus. Tuo metu NDP būtų didinamas kiek daugiau – 2019 metais jis pasiektų 300 eurų (Vyriausybė siūlė 280 eurų) ir kasmet didėtų po šimtą eurų, kol 2021–aisiais būtų 500 eurų (Vyriausybė siūlė 470 eurų).
Už kompromisinį pasiūlymą trečiadienį balsavo šeši komiteto nariai, prieš - trys, du - susilaikė.
BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė NPD dydį ir jo taikymo ribą nustatyti tik 2019 metams, tačiau komitetas, pritaręs kompromisui, pastarojo pasiūlymo nebesvarstė.
Konservatorius Mykolas Majauskas komiteto posėdyje tvirtino, kad dėl NPD pokyčių kitąmet valstybė netektų 320 mln. eurų, antrais reformos metais – dar 210 mln. eurų, o 2021-aisiais – dar 220 mln. eurų pajamų.
„Iš viso per trejus metus valstybės biudžetui (praradimai BNS) kumuliatyviai yra 1,6 mlrd. eurų. Vien ateinančiais metais panaudodami šiuos pinigus jūs galėtumėte išspręsti medikų klausimą - 50 proc. visiems medikams atlyginimus padidinti. Dar kitais metais - pedagogų“, – tvirtino M. Majauskas.
Pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, daugiau kaip 700 mln. eurų, sudarančių apie 10 proc. biudžeto pajamų, praradimas trečiaisiais reformos metais valstybei grėstų finansiniu bankrotu.
„Matyt, reikia išpilti šalto vandens kibirą ant galvų, kad pagaliu būtų suprasta, ką tai reiškia. Mes einame į mažų mokesčių ir didelio skurdo valstybę – Lotynų Ameriką“, - piktinosi A. Kubilius.
Finansų ministras Vilius Šapoka po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad A. Kubilius, kalbėdamas apie biudžeto pajamų netekimus, manipuliuoja skaičiais ir „bando pūsti miglą“.
„Tų manipuliacijų skaičiais buvo daug. Į valstybės finansus reikia žiūrėti bendrai, nes nėra tiktai išlaidos, yra ir pajamų dalis. Bendras rezultatas, jeigu kalbame apie mokestinę ir pensijų reformą, niekuo neišsiskiria iš praėjusių kelerių metų rezultatų, mokesčių naštos mažinimo mažiausiai uždirbantiems“, - aiškino V. Šapoka.
„Kai norima ištraukti iš konteksto skaičių ir nupiešti baubą, tą galima daryti, bet nemanau, kad tai yra profesionalu“, – pridūrė jis.
Prieš balsuojant dėl visų BFK suderintų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, A. Kubilius siūlė svarstyme daryti pertrauką ir prieš šių klausimų grįžti rudenį.
„Yra tokia galimybė daryti pertrauką iki rudens (...) Siūlau susitikti su visomis socialinėmis grupėmis, suskaičiuoti, koks bus rezultatas visų šitų permainų“, - sakė A. Kubilius.
V. Šapoka nepritarė siūlymui daryti pertrauką, nes tai mokesčių ir pensijų reformų pradžią nukeltų į 2020 metus. A. Kubiliaus siūlymo nepalaikė ir komitetas - už jį balsavo trys, prieš buvo septyni, susilaikė vienas BFK narys.
Balsuojant už visą komitete suderintą ir patobulintą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų variantą, jį palaikė septyni BFK nariai. Galutinį sprendimą dėl projekto turės priimti Seimas.
Vyriausybė tikisi, kad Seimas dėl siūlomos mokesčių pertvarkos apsispręs dar pavasario sesijoje ir pakeitimai įsigalios nuo 2019-ųjų pradžios.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...