- Regina Jegorova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nidos oro uoste įšaldyti milijonai
Beveik dešimtmetį trunkanti Nidos oro uosto rekonstrukcija iš valstybės jau pareikalavo daugiau kaip 5 milijonų litų. Tai dar ne galutiniai skaičiai, tačiau lėktuvai Nidoje netupia ir artimiausiu metu netūps.
Prieš septynerius metus pasibaigė pirmasis Nidos orouosto rekonstrukcijos etapas. Antrasis iki šiol nepradėtas. Kodėl sustojo darbai? Ir kur dingo valstybės skirti milijonai? Apie tai „Klaipėdai“ papasakojo Neringos miesto mero pavaduotojas Algimantas Vyšniauskas.
2005 m. kovą Neringos miesto taryba nusprendė tęsti pradėtą oro uosto rekonstrukciją. Antrojo etapo metu buvo planuojama pašalinti kliuvinius, esančius oro uosto teritorijoje, įrengti vandens valymo įrenginius.
Dar 1998 m. protestuojant žaliesiems buvo atsisakyta planų įrengti 1200 metrų ilgio pakilimo taką. Jis liko 815 metrų. Tada Valstybinėje registro įmonėje buvo įregistruotas 14,4 ha žemės sklypas, skrydžio juostos su saugos zonomis.
„Tačiau po to nežinia iš kur atsirado Klaipėdos miesto apskrities viršininko įsakymas, panaikinęs tuos 14,4 hektarus“, - sakė A.Vyšniauskas.
Trūksta žemės
Apskrities viršininko įsakymu Neringos savivaldybei atimtos teisės tvarkyti žemes aplink pakilimo takus. Žemė reikalinga norint tęsti rekonstrukciją.
„Mes kreipėmės ir į Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybą prašydami leisti mums tvarkyti minėtą žemę, kur yra miškas“, - aiškino mero pavaduotojas.
Problema tampa dar aktualesnė dėl to, kad Neringos savivaldybė pagal Vyriausybės priimtą kurortų plėtros įgyvendinimo nutarimą 2005 – 2008 metais yra įsipareigojusi išnagrinėti Nidos oro uosto rekonstravimo, projektavimo ir užbaigimo galimybę ir pateikti pasiūlymus.
„Visos išvados yra, tačiau pagrindinis kliuvinys – žemės klausimas. Reikia iš naujo kurti detalųjį planą, įveikti visas derinimo procedūras“, - sakė A.Vyšniauskas.
Tuo pat metu įkišti 5,6 milijonai litų nyksta, net naujai grįstą asfaltą jau ardo žolės.
Taikomos išimtys
Susisiekimo ministerijos patvirtintoje programoje per artimiausius metus numatyta užbaigti rekonstruoti Nidos oro uostą. Tačiau pinigų tam dar nėra skirta. Pirmiausia reikia leidimo iš aplinkosaugininkų. Ratas užsiveria biurokratų kabinetuose.
Pasak A.Vyšniausko, dar viena vilkinimo priežastimi gali būti 2001 m. priimtas savivaldybės sprendimas drausti leistis Nidos oro uoste lėktuvams. Jis iki šiol neatšauktas. Draudimas įvestas dėl 2001 m. įvykusios nedidelio keleivinio lėktuvo avarijos. Nors aukų buvo išvengta, tačiau nuo to laiko oro uoste gali tūpti tik sraigtasparniai. Išimtys daromos tik aukštiems valstybės pareigūnams. Jau keletą kartų Lietuvos Prezidentas apsilankė Nidoje atskrisdamas į ją.
Prieš kelis metus žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Nidos oro uosto privatizavimą. Buvo teigiama, kad norinčių jį privatizuoti neatsirado.
Tokias šnekas A.Vyšniauskas vadina absurdu, nes žemė priklauso valstybei. Kitas klausimas, ar leisti Nidoje tūpti privatiems lėktuvams. Sulaukiama daug skambučių tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos Seimo narių dėl leidimo leistis privatiems keleiviniams lėktuvams. Tačiau pirmiausia, anot A.Vyšniausko, reikia sutvarkyti saugos zoną, apšvietimą, vandens valymo įrenginius.
Nenauja statyba
Neringoje daugiausiai skandalų kyla dėl naujų statybų. Tačiau Nidos oro uostas nėra naujas objektas. Oro uostas šiaurinėje Nidos dalyje buvo pastatytas 1967-aisiais.
Keletą metų, nuo 1970 m. iki 1975 m., oro uoste leisdavosi ir kildavo reguliariais reisais Nida-Vilnius-Nida, Nida-Palanga-Nida, Nida-Kaunas-Nida keleivius skraidinantys An-24 markės lėktuvai („kukurūzininkai“). Tuomet oro uoste stovėjo lengvų konstrukcijų tarnybinis pastatas, kuris nuo 1972 m. nebenaudojamas.
1992 m. Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Tam neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. 1994 m. Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko detalųjį planą, kuriame esantis oro uostas pritaikomas mažosios aviacijos skrydžiams. 1998 m. liepos 1 d. Vyriausybė leido šį oro uostą naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5 milijonus litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu10
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...