- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija kartu su Nacionaline viešojo transporto keleivių asociacija pirmadienį Seime organizavo tarptautinę konferenciją dėl nemokamo viešojo transporto miestuose.
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mano, kad nemokamas viešasis transportas galėtų padėti įgyvendinti ES įsipareigojimus mažinti oro taršą.
„Atsinaujinanti energetika savo kainomis pasiekė normalios energetikos kainą. Dabar ant stalo yra kitas patiekalas, su kuriuo visuomenė turi dirbti – transportas. ES šalys priėmė įsipareigojimus sumažinti taršą, tai pagrįsta ir baudomis. Tai ne tik vertybinis dalykas, bet ir ekonominis, finansinis, kurį pajusime jau po kelių metų“, – sakė V. Poderys.
Pasak Seimo nario Tomo Tomilino, visuomenėje vyrauja mitas, kad viešasis sektorius nekuria pridėtinės vertės.
„Nemokama paslauga mūsų šalyse asocijuojasi su prasta kokybe, vertės nekūrimu, vartotojų noru tą dalyką įvertinti pinigais. Su šiuo mitu reikėtų kovoti ir atsakyti į klausimą, ar reikalinga plėtoti viešojo transporto sektorių kaip prioritetinę viešųjų paslaugų sritį. Tai nėra prioritetas šiandien, bet jei tai tampa taip svarbu visiems, ir miesto gyventojams, ir klimato kaitos įveikimo šalininkams, tai galbūt metas eiti prie paslaugos suvisuotinimo“, – teigė T. Tomilinas.
Europos mobilumo valdymo platformos EPOMM atstovė Lietuvoje Kristina Gaučė atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema ir taršos rūšis Vilniuje – triukšmas.
„Kas trečia švietimo įstaiga Vilniuje buvo pakliuvusi į padidinto triukšmo zoną. Apie pusę visų miestų gyventojų yra su specialiais poreikiais. (...) Šeimos, kuriose yra automobiliai, 15 proc. skiria kiekvieno asmens lėšų būtent jam.
Šeimos, kuriose yra automobiliai, 15 proc. skiria kiekvieno asmens lėšų būtent jam.
Jokiais būdais negalima siūlyti viešojo transporto žmonėms, kurie ir taip juda darniai. (...) Nuolaidos ir paskatos per tarifų mažinimą yra gera priemonė, tačiau viešasis transportas turi būti greitas, patikimas, dažnai kursuoti, patogus, paprastas naudotis“, – sakė K. Gaučė.
Pasak EPOMM atstovės Lietuvoje, pasitaiko atvejų, kai viešasis transportas po kiek laiko tampa vėl mokamas.
„Bendra tendencija, kad, net viešajam transportui tapus nemokamu tam tikroms socialinėms grupėms, reakcija būna vienoda, kad už paslaugą moka visi mokesčių mokėtojai, o naudojasi tik tam tikra grupė. Labai nemažai atvejų, įvedus nemokamą viešąjį transportą, jis buvo vėl apmokestinamas ir sulaukdavo daugiau neigiamų reakcijų nei teigiamų, kai viešasis transportas būdavo padarytas nemokamu“, – teigė K. Gaučė.
„Kai mieste 9 eurai už valandą automobilių stovėjimas, tai nori nenori renkiesi alternatyvią priemonę“, – pridūrė K. Gaučė.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas M. Pakėnas teigia, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų tvaraus finansavimo šaltinio.
„Ministerija visada yra už, tik vienintelis klausimas – iš kur gauti pinigų, nes suprantame ir vežėjus, jiems taip pat reikia iš kažko gyventi. Kai kuriuos tarpmiestinius maršrutus dėl žmonių mažėjimo prašoma uždaryti, nes vežėjui tai yra grynas nuostolis. Nemokamas viešasis transportas – gera idėja, tik svarbu finansavimas“, – teigė M. Pakėnas.
Konferencijoje taip pat pasisakė ir Talino ES biuro vadovas Allanas Alakulas. Estija nemokamą viešąjį transportą Taline mieste registruotiems gyventojams padarė dar 2012 m. Pasak A. Alakulo, miesto biudžetas iš to sugebėjo net uždirbti.
„Taline yra 600 transporto priemonių parkas, viešojo transporto biudžetas sudaro beveik 70 mln. eurų. Jis didėja nuo tada, kai buvo padarytas nemokamas 2012 m. Taline nemokamas viešasis transportas kainuoja apie 12 mln. eurų per metus. Visiems registruotiems miesto gyventojams šis transportas yra nemokamas. Miesto biudžetas netgi iš to užsidirbo įvedęs viešąjį transportą, nes padidėjo mokesčių mokėtojų skaičius mieste“, – sakė A. Alakulas.
Pasak jo, pereiti į viešąjį transportą estus privertė ir padidinti automobilių statymo tarifai – Talino senamiestyje pasistatyti automobilį kainuoja 6 eurus už valandą.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima vieną iš pirmųjų vietų tarp ES valstybių, kuriose didžiausia dalis kelionių atliekama asmeniniu automobiliu. Tokie keliavimo įpročiai sukelia problemų Lietuvai vykdant tarptautinius įsipareigojimus, siekiant mažinti ne tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, bet ir oro taršą, kuri turi įtakos gyvenimo kokybei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...