- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Medininkų kelio poste Rusijos pilietės apgaulės būdu per Lietuvą į Estiją bandė įvežti 10 šunų, kurie neturėjo reikiamų dokumentų, reikalingų kirsti valstybės sieną. Tikėtina, kad moterų tikslas buvo po parodos Estijoje šunis parduoti Europos Sąjungos piliečiams. Šiuo atveju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu Rusijos pilietės su šunimis nebuvo įleistos į Lietuvą ir nustatyta tvarka sugrąžintos į šalį, iš kurios atvyko.
Pastaruoju metu muitininkai fiksuoja tendenciją, kai gyvūnų augintojai gabena gyvūnus į Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse rengiamas šunų, kačių ir kt. parodas. Gyvūnai taip pat yra įvežami į Lietuvą gydymui, turizmo reikmėms ar kitais tikslais, tačiau atgal į trečiąją šalį nėra grąžinami, o būna parduodami ES.
Per devynis šių metų mėnesius vien Baltarusijos pasienyje esančiame Medininkų kelio poste užfiksuota 1950 atvejų, kai gyvūnai buvo atgabenti iš trečiosios šalies. Iš jų 77 kartus asmenys buvo sugrąžinti atgal dėl bandymo gyvūnus gabenti neteisėtai.
Lietuvos muitinė, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdamos užkirsti kelią nelegaliai gyvūnų (šunų, kačių, šeškų ir paukščių) prekybai, imasi papildomų kontrolės priemonių pasienio postuose. Tuo siekiama įsitikinti, ar asmenys, kurie nekomerciniais tikslais įveža iš trečiųjų šalių gyvūnus, laikosi nustatytų reikalavimų.
Primenama, kad trečiųjų šalių piliečiai, į Lietuvą keliaujantys su savo augintiniais (šunimis, katėmis, šeškais, paukščiais, kt.) ne iš Europos Sąjungos šalių, muitinei privalo pateikti tokius pačius dokumentus, kurie pildomi bet kuriai per sieną vežamai prekei. Taip pat kiekvienu atveju per sieną į Lietuvą asmenų vežami gyvūnai turi turėti dokumentą, nurodantį, kas yra gyvūno savininkas, ir trečiosios šalies išduotą originalų veterinarijos sertifikatą, kurio autentiškumą pasienyje nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Jei piliečiai, kurie keliauja kartu su savo augintiniu iš ne Europos Sąjungos šalies, ketina su savo gyvūnu grįžti, jį, kaip ir bet kokią kitą prekę, turi deklaruoti laikinojo įvežimo procedūrai. Tam būtina pateikti muitinei elektroninę importo deklaraciją arba ATA knygelę, kurią išduoda šalies Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. ATA knygelė – tai tarptautinis tam tikrų prekių (išskyrus transporto priemones) laikinojo įvežimo dokumentas, atstojantis muitinės deklaraciją ir liudijantis, kad su juo gabenamoms prekėms taikoma tarptautinė garantija, jog pažeidus nustatytąją ATA operacijos atlikimo tvarką bus sumokėti už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai.
Jei šunys, katės, šeškai ir paukščiai ar kiti augintiniai vežami iš vienos ne Europos Sąjungos šalies į kitą ne Europos Sąjungos šalį per Lietuvą automobilių transportu (pavyzdžiui, iš Baltarusijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį), jie taip pat turi būti deklaruojami muitinei pasirenkant specialiąją muitinės procedūrą – tranzitą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenys su savo augintiniais keliauja geležinkelių transportu iš vienos ne Europos Sąjungos šalies į kitą ne Europos Sąjungos šalį, neišlipdami Lietuvos teritorijoje.
Deklaruojant augintinį muitinei kartu su elektronine deklaracija turi būti pateikiamas veterinarijos sertifikatas ir dokumentai, įrodantys, kad asmuo yra gyvūno savininkas.
Gabenamų gyvūnų deklaravimą muitinei galima atlikti patiems nustatyta tvarka arba kreiptis į muitinės tarpininkų paslaugas teikiančius asmenis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?1
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...