Berlyne vykstančioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė“ pirmais smuikais griežia lietuviškų ekologiškų produktų gamintojai.

Ar ragavote lietuviško sūrio su bruknių uogiene? Ar patiko kengūrienos dešra? Gėrėte aviečių degtinės? Apžiūrėjote karvę, kuri kasdien duoda keturiasdešimt litrų pieno?

Tokie klausimai pastaruoju metu Vokietijoje užduodami šimtus kartų. Berlyniečiai gyvai aptarinėja, ką matė didžiausioje pasaulio žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „Žalioji savaitė“. Tose diskusijose vis dažniau nuskamba Lietuvos vardas. Ypač tada, kai vokiečiai kalba apie ekologiškus produktus.
Daugiau nei 200 kv. metrų plote įsikūrusiame stende – tūkstančiai lankytojų, nors parodoje savo gaminius, žemės ūkio produkciją pristato 52 šalių gamintojai ir ūkininkai.
Tarp Lietuvos atstovų šiemet parodos lankytojai galėjo išvysti ir žemės ūkio ministrę Kazimirą Prunskienę. Jos pagaminti cepelinai sulaukė daugiau berlyniečių dėmesio nei Šlėzvigo žemės ministro Christiano von Bötticherio iškepta ėriuko nugarinė.
„Jei vokiečiai ką nors pamėgsta, tai visam gyvenimui, o ir kaina gera – 2,5 euro“, – didžkukulių sėkmę aiškino virtuvei Lietuvos stende vadovaujantis „Bernelių užeigos“ gamybos vadovas Leonidas Zujada.
Ilgametę tradiciją turinčios tarptautinės parodos lankytojai gerai atsimena, kad lietuviai – puikūs tautodailininkai. Parodoje gaminius iš medžio, molio pristatančio kauniškio amatų centro stende – daug nuolatinių klientų. „Viena vokietė laukė visus metus, kad pasikeistų pernai pirktą papuošalą. Grįžusi namo suprato, kad ta apyrankė – ne jos skonio“, – apie nuolatinius klientus kalbėjo „Verpstės“ vadovė Ina Šležienė.
Užtat prie lietuviško šakočio skonio vokiečiai jau priprato. „Tik kai kurie skundėsi: kol parvežė namo, sutrupėjo“, – kalbėjo šakočius pristatančio Genovaitės Laurynienės konditerijos cecho darbuotojai.
Lietuviški gaminiai turi konkurentų. Parodoje – dešimtys tūkstančių gaminių iš visų kontinentų. Yra ir egzotiškų. Už dešimt eurų siūloma įsigyti aviečių degtinės, dukart daugiau lankytojai moka už kengūrienos dešrą. Tačiau didžiausias susidomėjimas – tradiciniais šalių patiekalais. Norvegai siūlo ragauti jūros gėrybių, latviai – tradicinių spanguolių saldainių cukraus apvalkale, rusai – degtinės, ikrų, kitų gaminių.
Garsiausiai parodoje skamba ne patiekalų receptai, o politikų ir ekspertų perspėjimai, kad 80 mln. badaujančių žmonių – dar ne riba. Tas skaičius gerokai augs.
Gamintojų manymu, Lietuva iš to gali laimėti. „Ekologiški produktai taps mūsų šalies vizitine kortele. Ir dabar vokiečiai jau gerai žino mūsų gaminius. Šešeri metai, kai Lietuva dalyvauja parodoje, nenuėjo perniek“, – vertino Lietuvos ambasadorius Berlyne Evaldas Ignatavičius.
Ir kiti ekspertai sutaria, kad Lietuva tinkamai sudėliojo prioritetus, esą sparčiausiai pasaulyje augs ekologiškų produktų paklausa.