Lietuvos mokslininkai laukia rekordinio dydžio paramos iš ES struktūrinių fondų. Mokslui ir tyrimams 2007–2013 m. numatyta beveik 2 mlrd. litų.

Nemažą šios sumos dalį tikisi atsiriekti ir Vilniaus universiteto Lazerių tyrimų centras. Jis už ES lėšas žada atsinaujinti, sukurti mokslininkams ir studentams geras darbo vietas, kad šiems nereikėtų išvykti iš šalies, ir šiek tiek užsidirbti.

Lazerinių tyrimų centro vedėjo Valdo Sirutkaičio teigimu, Lietuva kai kuriose lazerinių technologijų srityse – akivaizdi lyderė. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminami lazerių įrenginiai – parametriniai šviesos generatoriai ir stiprintuvai – užima apie 80 proc. pasaulinės šių lazerių gamybos elementų rinkos. Jie plačiai naudojami medicinos, chemijos, biologinių tyrimų srityse. Tačiau Lietuvos lazerių pramonė daugiausia orientuota į įrengimų ir prietaisų, skirtų moksliniams tyrimams, gamybą, o tai – labai siaura rinka.
„Jei norime išsilaikyti pasaulinėje lazerių rinkoje, turime atsinaujinti, diegti naują įrangą ir kurti pramonei skirtus lazerius. Tam puikiai tinka ES parama“, – kalbėjo V.Sirutkaitis.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuva kol kas turi pakankamai mokslininkų, studentų doktorantų. „Pavyzdžiui, Vokietijoje fizikų iš viso beveik nėra“, – sakė mokslininkas. Tačiau jis pabrėžė, kad būtina specialistus išlaikyti, kad šie nepabėgtų į JAV ar kitas šalis, siūlančias palankesnes darbo sąlygas ir atlyginimus.
Lietuvos lazerių gamybos rinka pernai, preliminariais duomenimis, ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu, iki 85 mln. litų. Prognozuojama, kad šiemet ji augs dar 5–10 proc.
Šiuo metu apie 95 proc. šalyje sukurtos lazerių produkcijos eksportuojama. Iš lietuviškų įmonių šalyje aktyviausiai veikia bendrovės „Ekspla“, „Šviesos konversija“, „Standa“, „Altechna“, „Optida“.