Mokslo ir technologijų parkai (MTP) padeda pasiekti aukštumas ne tik įmonėms, bet ir valstybėms. Pasaulyje tokių pavyzdžių daug. Ar tai gali nutikti ir Lietuvoje - parodys laikas. Kol kas mūsų šalies mokslo ir technologijų parkų veiklos rezultatai gana kuklūs ir, priešingai nei užsienyje, Lietuvos universitetuose gimusios idėjos retai atneša milijonus pelno.

Bendro darbo rezultatai

Visame pasaulyje tokiuose MTP, bendradarbiaujant mokslininkams ir verslininkams, kuriami technikos stebuklai, naujos paslaugos ir produktai, kurie vėliau sėkmingai diegiami ir kuriais naudojasi milijonai žmonių. Vienas tokio bendro darbo rezultatas veikiausiai įdiegtas ir jūsų kompiuteryje. Tai estų sukurtas "Skype" - interneto telefonijos tinklas ir kompiuterio programa, kuriais naudojantis galima skambinti į visas pasaulio šalis.

Didžiosios korporacijos, tarp jų - "Honda" ar "Fujitsu", ne tik įsikūrusios mokslo parkuose. Jos turi atskirus tyrimų centrus ir laboratorijas, kuria savo mokslo parkus arba juos remia. Aišku, tai nėra altruistinis korporacijų žingsnis. Istorija liudija, kad MTP gimsta idėjos, galinčios virsti milijoninį pelną atnešiančiais projektais. O MTP įkūrėjams ir globėjams dažniausiai atitenka pirmenybė išbandyti, gauti dalį pelno už sukurtus produktus ir paslaugas arba bent jau žinių.

Slėniams - ES parama

Iš šių bendrovių galėtų mokytis ir mūsų tautiečiai, tačiau Lietuvoje retas gamintojas turi tyrimų padalinius. Nedaugelis taip pat bendrauja ir su mokslininkais. O ir daug žadantys šalies mokslininkų išradimai dažnai lieka nepanaudoti praktikoje. Tarptautinių patentų skaičius kiekvienais metais mažėja. 2005 m. juos gavo 64 lietuvių išradimai, 2006 m. šių išradimų skaičius sumažėjo iki 27, o 2007 m. tik trys išradimai buvo pripažinti tarptautiniu mastu.

Lietuvoje per artimiausius metus planuojama įsteigti penkis MTP, dar vadinamus slėniais. Juose po vienu stogu įsikurs studentai, mokslininkai ir verslininkai. Vyriausybė net žada, kad lietuviškiems MTP bus skirta 2 mlrd. litų ES parama. Tai esą turėtų sukelti šalies ekonomikos ir mokslo perversmą. Tačiau verslininkai ir mokslininkai tai vertina gana skeptiškai.

Tyrimai neduoda naudos

"Kai kurie slėniai kuriami gerai nežinant, ką juose darysime", - teigė lazerius gaminančios bendrovės "Eksma" valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis. Jis įsitikinęs, kad yra dar viena didžiulė bėda - idėjų trūkumas.

"Nėra žmonių, nėra idėjų. Pažiūrėkite, kas sėdi universitetuose? Mokslo įstaigose liko senoji karta, o progresyvus jaunimas išvažiavo", - apgailestavo verslininkas.

Be to, Lietuvoje verslas ir mokslas kol kas nemoka bendradarbiauti. Anot R.Kraujalio, mokslininkai atlieka tik sau naudingus tyrimus, o verslui šie neneša jokios naudos. Jei tokia praktika bus ir parkuose, jie taip pat taps visiškai nenaudingi.

Kliūčių dar daug

Rugsėjo 1-ąją sostinėje duris atversiančio lietuviško MTP "Saulėtekio slėnis" direktorius Andrius Bagdonas įsitikinęs, kad MTP tikrai reikalingas ir atneš daug naudos. Tačiau jis pripažįsta, kad trūksta daugelio dalykų, jog lietuviški išradimai neštų vietos įmonėms pelną. Visų pirma universitetams turi būti suteikta galimybė disponuoti savo intelektine nuosavybe, išradimais - juos parduoti gaminti ir pan. Be to, trūksta specialiai parengtų technologijų perdavimo įmonėms tarpininkų, reikėtų daugiau mokslininkų ir tyrėjų, dirbančių verslo įmonėse.

"Verslo požiūriu inovacija yra ne patys mokslo išradimai ar patentai, o sėkmingas naujo produkto pardavimas. Vykstant inovacijų komercializavimo procesui svarbu finansiškai skatinti išradimų autorius - jiems pasiūlyti dalį už naują produktą gaunamų pajamų", - teigė lazerių komponentus gaminančios įmonės "Ekspla" tyrimų ir plėtros projektų vadovas Justas Brazauskas.

Dirba, bet nestebina

Ūkio ministerijai studiją apie MTP ruošęs nepriklausomas verslo konsultantas Raimondas Paškevičius neabejoja, kad MTP yra reikalingi. Anot jo, MTP yra efektyvi priemonė, užtikrinanti ar skatinanti žinių ekonomikos augimą regione ar šalyje. R.Paškevičiaus teigimu, Lietuvoje MTP veikia, tačiau jie mažiau pastebimi.

"Pavyzdžiui, Šiaurės miestelio MTP sėkmingai dirba jau keletą metų. Ten daugiausia įsikūrusios aplinkosaugos ir informacinių technologijų įmonės. Jokių revoliucingų dalykų jie kol kas nesukūrė, bet parkas dirba kaip ir bet kuris kitas MTP pasaulyje. Ten yra tinkamai įrengtos patalpos ir infrastruktūra, kurias valdo profesionali organizacija, užtikrinanti tos infrastruktūros prieinamumą verslui. Kitaip tariant, parkas suteikia visas sąlygas, o įmonės ir mokslininkai dirba", - tikino R.Paškevičius.

Tačiau jis pripažino, kad priešingai nei užsienyje, tipiškas lietuviškas parkas neturi nei specializuotų patalpų mokslo tyrimams ir gamybai, nei nuosavybės teisės į žemę ir pastatus.

Tipiška parke įsikūrusi įmonė formaliai priklauso aukštųjų technologijų sektoriui, tačiau neišsiskiria ypatingomis inovacijomis, sėkmės istorijomis, nėra reikli aukštos pridėtinės vertės paslaugoms. Tiesa, R.Paškevičius pabrėžė, kad ateityje tai veikiausiai keisis. Tačiau valstybė turi sukurti tinkamą inovacijų skatinimo sistemą.

Šilumos perdirbimo sistema

Bendradarbiaujant Lenkijos pajūrio ir Vroclavo MTP buvo sukurta ir į rinką įvesta Šilumos perdirbimo technologija.

Ją naudojant šiluma gali būti kaip antrinė žaliava. Tai reiškia, kad kartą sugeneruotą ir panaudotą šilumos energiją galima naudoti dar kartą. Sistema surenka šilumą iš nuotėkų ir vandens, kuriuo žmonės prausiasi, plauna indus ar skalbia. Ji geba antrą kartą panaudoti apie 50 proc. šilumos, kuri su vandeniu nuleidžiama į kanalizaciją.
Brangstančios energijos laikais šis išradimas atrodo išties naudingas. Tačiau gimtinėje jis kol kas nepopuliarus. Beveik 100 proc. pagamintų įrenginių yra eksportuojama. Jais daugiausia naudojasi įmonės ir namų ūkiai Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.

Ta pati mokslininkų ir verslininkų grupė sukūrė bei prekiauja ir filtrais, gaudančiais šilumą, pramoniniais kaminais išleidžiamą su dūmais.

"Skype" - estų kūrinys

Antrame pagal dydį Estijos mieste Tartu įsikūrusiame MTP buvo sukurta daugeliui gerai žinoma pokalbių internete programa "Skype". Jos tėvu vadinamas programuotojas Jaanas Tallinnas.

Šios nemokamos pokalbių internete programos savininkai (ne estai) bendrovę "Skype" užpernai pardavė JAV elektroninės prekybos galiūnei "eBay" už 2,6 mlrd. JAV dolerių (apie 6 mlrd. litų). Tiesa, vienas pagrindinių "Skype" plėtros padalinių toliau veikia Taline.

Estijos informacinių technologijų (IT) specialistai yra sukūrę ir kitų visame pasaulyje garsių naujovių. Pavyzdžiui, tiesioginio bylų keitimosi (P2P) programą "KaZaa".
Estija į savo šalį jau senokai traukia į IT investuojančias bendroves ir giriasi pasauliniais laimėjimais. Lietuva šiuo požiūriu nuo Estijos beviltiškai atsilieka.

Ekonomikos stebuklas

MTP gimė ir nemažai įmonių, tapusių visame pasaulyje gerai žinomais verslo milžinais. Vienos žymiausių ir didžiausių pasaulio IT bendrovių kilo iš Silicio slėnio, kurio širdis ir smegenys yra JAV Stanfordo universitetas ir jo akademinė bendruomenė.

Universiteto absolventai Williamas Hewlettas ir Davidas Packardas 1939 m. garaže įkūrė įmonę "Hewlett-Packard", vėliau jie persikėlė į prie universiteto įkurtą MTP. Silicio slėnyje prasidėjo ir korporacijos "Google" istorija. Paieškos sistemą taip pat sukūrė šio universiteto studentai. Po kelių metų bendrovei įėjus į biržą Stanfordo universitetas uždirbo 336 mln. JAV dolerių (apie 783 mln. litų).

Daugelis istorikų ir ekonomistų taip pat pripažįsta, kad Silicio slėnio atsiradimas buvo viena pagrindinių spartaus JAV ekonomikos augimo devintajame dešimtmetyje priežasčių, mat daugelis jaunų ir perspektyvių įmonių ieškojo šiltnamio sąlygų. O jas galėjo suteikti MTP.

1998 m. vadinamojo dotkomų (interneto vardų, kurie baigiasi ".com") burbulo sprogimo išvakarėse Kalifornijos Silicio slėnio pajamos buvo tik keturis kartus mažesnės nei visas Kinijos biudžetas. Jei tuo metu šis vos keliasdešimties kvadratinių kilometrų ploto regionas būtų tapęs nepriklausoma valstybe, tai būtų buvusi viena ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje.

Silicio slėnyje dabar veikia nemažai pasaulinio garso bendrovių: "Adobe Systems", "Advanced Micro Devices" (AMD), "Apple Inc.", "eBay", "Intel", "Maxtor", "Nvidia", "SanDisk", "Solectron", "Symantec", "Sun Microsystems", "Yahoo!", "Facebook", "Atari", "Siemens", "Sony" ir daugelis kitų.

Kituose JAV MTP karjerą pradėjo ir kiti IT galiūnai. Silicio kalvose Ostine, Teksaso valstijoje, gimė kompiuterių gamintojas "Dell". O Masačusetso technologijos institutas nemenkas pajamas gauna iš ten dirbančių mokslininkų sukurtų vaistų.

Telefonų lyderiai - Korėja ir Japonija

Kalifornijos Silicio slėnio stebuklą iš esmės pavyko pakartoti Azijoje. Pirmieji mokslo centrai šiame žemyne kūrėsi 1973 m. Vienu pirmųjų tapo vadinamasis mokslo miestas Daedeokas, įsikūręs Pietų Korėjos Daejeono metropolyje. Tiesa, jis išaugo ne be valdžios paramos, ji mokslo miestui įkurti skyrė per 4 mlrd. JAV dolerių (9,3 mlrd. litų). Dabar jame dirba 15 tūkst. mokslininkų, įsikūrė šimtai įmonių. Daedeoke dirbančių mokslininkų ir įmonių dėka mobilieji telefonai gerokai sumažėjo ir atpigo. O tai tapo vienu pagrindinių Daedeoke įsikūrusio koncerno "Samsung" verslo variklių. Nors pirmą mobilųjį telefoną sukūrė JAV bendrovė "Motorola", juos išpopuliarino korėjiečiai, o ištobulino japonai.

Kinija ir Taivanas nesnaudžia

Bene kiekviename pasaulio kampelyje galima įsigyti prekių, pažymėtų užrašais "Made in Chine" (pagaminta Kinijoje - angl.) arba "Made in Taiwan" (pagaminta Taivane - angl.). Daugelio pirkėjų jos nebevilioja, nes asocijuojasi su pigesniais, prastesnės kokybės daiktais. Tačiau ne visada. Žinomi gamintojai šių šalių MTP taip pat gamina daugelį savo produkcijos detalių. Pavyzdžiui, šalia Honkongo įsikūrusiame MTP pagaminamas kas trečias standusis diskas pasaulyje, nesvarbu, kokio gamintojo ženklu jis žymimas.

Taivanas, aktyviai dirbant Hsinchu MTP įsikūrusioms įmonėms, tapo didžiausiu nešiojamųjų kompiuterių gamintoju pasaulyje. Tiesa, parką šalies valdžia parėmė 600 mln. JAV dolerių (beveik 1,4 mlrd. litų).