- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Finansų ministerija nuolat stebi tarptautinės vertybinių popierių (VP) rinkos tendencijas, analizuoja skolinimosi galimybes bei jų alternatyvas ir yra pasirengusi atitinkamai veikti, kai aplinkybės bus palankios valstybės interesams", - teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė, reaguodama į viešojoje erdvėje sklandančią nuomonę dėl Lietuvos galimybės perfinansuoti brangią valstybės skolos dalį, pasiskolinus pigiai dabar.
„Pasiskolinti pigiau tam, kad milžinišką sumą laikytume sąskaitose (nes naudingų investavimo šaltinių nenurodo net ir pasiskolinti siūlantys ekonomistai), už lėšų saugojimą mokėtumėm nemažas sumas - tokį veiksmą vadinčiau neatsakingu skolinimusi ir neūkišku požiūriu į valstybės finansų valdymą", – teigia finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Pasak ministrės, padėtis stebima: „Tačiau visada laukiu racionalių pasiūlymų, kaip efektyviau išnaudoti padėtį rinkose ir pasirengusi kartu su ministerijos specialistais juos svarstyti".
Finansų ministerijos apskaičiavimais, didžioji dalis Lietuvos skolos yra VP, įskaitant ir išperkamus 2020-2022 metais. Jų išleidimo sąlygose nenumatyta, kad investuotojas privalo parduoti šiuos VP Finansų ministerijai anksčiau laiko. Todėl, norėdami juos išpirkti anksčiau termino, turėtume pirkti antrinėje rinkoje, o siekdami supirkti kuo didesnę sumą dar ir pasiūlyti geresnę kainą.
Šiuo metu 2020-2022 metais išperkamų VP emisijų kaina yra apie 20 proc. didesnė nei nominali tų VP vertė. Tai reiškia, kad už išperkamus VP reikėtų sumokėti daugiau nei 5,5 mlrd. eurų, kai jų nominalioji vertė sudaro 4,5 mlrd. Be to, papildomai kainuotų nutraukti išvestinių finansinių priemonių sandorius, nes JAV doleriais denominuotos emisijos buvo apdraustos nuo valiutos kurso svyravimų.
Dėl išankstinio išpirkimo valstybės skola padidėtų apie 2,6 proc. BVP, o tik skolinantis ir neišperkant VP anksčiau laiko - net apie 12 proc. BVP.
Todėl įvertinusi tikėtiną naudą ir pasvėrusi galimus nuostolius, Finansų ministerija kol kas nėra nusprendusi skolintis į ateitį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės25
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...