- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant dirbantiems skolininkams per penkerius metus du kartus pasiimti skolos mokėjimo atostogas po šešis mėnesius, verslas sako, kad tokia tvarka neduos laukiamo efekto.
„Skolos atostogos sutrumpinamos iki šešių mėnesių vietoj anksčiau ministerijos siūlytų 12 mėnesių. Nesame linkę daugiau nusileisti. Toks terminas reikalingas skolininkams išbristi iš skolų“, – šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pranešė viceministras Vytautas Šilinskas.
Komitetas galutinį sprendimą dėl skolos atostogų planuoja priimti kitą savaitę
Jeigu Seimas tokiam variantui pritartų, pinigų išieškojimas iš skolininko galėtų būti sustabdomas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius ir negalėtų viršyti bendro 12 mėnesių laiko per penkerius metus.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia naujausiam siūlymui pritarianti.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė apgailestavo, kad ministerija nusiteikusi leisti skolininkams atostogas pasiimti ne vieną kartą per penkerius metus, kaip buvo siūloma anksčiau, o dažniau.
„Kad skolininkai nepriprastų naudotis lengvatomis“, – komitete teigė verslininkų atstovė.
Konfederacija siūlė leisti skolų atostogas žmogui suteikti vienintelį kartą.
Kreditų valdymo įmonių asociacijos atstovas Arnas Marcinkus tikino, kad šešių mėnesių terminas irgi neproporcingai ilgas. Antstolis Jonas Petrikas ir lobistas Šarūnas Frolenka siūlė skolos atostogas sutrumpinti iki trijų mėnesių – tiek trunka įdarbinto žmogaus baidomasis laikotarpis.
„Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę“, – siūlė Š. Frolenka.
„Tris mėnesius neišskaitoma, kitiems trims mėnesiams taikomas pusės išskaitų, kurios dabar nustatytos, mokėjimas. Ir išskaitos sumažėtų, ir kreditoriai gautų pakankamai lėšų, kad būtų padengiamas įsiskolinimas, o ne jis didėtų“, – teigė J. Petrikas.
Š. Frolenka pasigedo termino, per kiek laiko nuo įsidarbinimo skolininkas turi susisiekti su antstoliu dėl skolos atostogų.
„Jeigu žmogus sugalvos prašymą antstoliui pateikti trečią, penktą ar šeštą darbo mėnesį, kaip antstolis galės pritaikyti skolos atostogas – sustabdyti tai, kas anksčiau nebuvo sustabdyta? Tam, kad prašymas suvaikščiotų, jį reikia pateikti per pirmąjį mėnesį“, – svarstė jis.
Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę
Š. Frolenka, be kita ko, pabrėžė, kad per skolos atostogas dalies žmonių skolos nebus dengiamos, jos ir palūkanos toliau kaupsis: „Tai reiškia, kad tam tikrai žmonių grupei tas 12 mėnesių terminas duos ne vertę, o kuprą“.
A. Marcinkus įspėjo, kad skolininkai, žinodami, kad išskaitos iš darbo užmokesčio, kuris neviršys minimalios mėnesio algos (MMA), yra ribojamos, specialiai tarsis su darbdaviais, kad jiems oficiali alga siektų MMA, o kita dalis būtų mokama grynaisiais.
„Kurk Lietuvai" projektų vadovo Roko Kešio teigimu, remiantis Duomenų agentūros informacija, per metus išieškoma tik apie 4-5 proc. bendros skolos sumos, o skolos kasmet auga – pernai padidėjo 10 kartų labiau nei išieškojimai.
„Nuo 2012 metų skolos išieškojimas sumažėjo du kartus“, – teigė jis.
Pataisos turėtų skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką
Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusį trečiadienį su verslo ir valdžios institucijų atstovais svarstė ministerijos parengtas Civilinio proceso kodekso pataisas, keičiančias skolų išieškojimo taisykles ir skatinsiančias skolininkus įsilieti į darbo rinką.
Pakeitimai numato, kad skolininkas pats turėtų kreiptis į antstolį dėl skolų sustabdymo. Šešių mėnesių terminas prasidėtų iškart nuo jo darbo pradžios, būtų nepertraukiamas ir nepriklausytų nuo jo prašymo pateikimo antstoliui ar darbdavio pasikeitimo.
Jeigu darbą susiradęs skolininkas per pirmus šešis mėnesius nepateiktų prašymo antstoliui sustabdyti skolų išieškojimą, reikštų, kad jis skolos atostogomis nepasinaudojo. Ministerijos teigimu, tokiu atveju skolininkas vis dar turėtų teisę jomis pasinaudoti du kartus per penkerius metus, jei vėl išskristų iš darbo rinkos ir būtų bedarbiu bent šešis mėnesius.
Jeigu skolininkas į antstolį kreiptųsi pradirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truktų ne šešis, o tik tris mėnesius. Kai pasiėmęs skolos atostogas darbuotojas keistų darbovietę ar netektų darbo, jam likusius mėnesius skolų atidėjimas nenutrūktų.
Pasak V. Šilinsko, skolų atostogas būtų galima pasiimti nuo 2024 metų gruodžio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda kritikuoja ESO bei NKVC: švelniai tariant nelabai gerai susitvarkė2
Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros vis dar neturint beveik tūkstančiui šalies vartotojų, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei Nacionalinio krizių valdymo centro...
-
„Litgrid“: vyravus stipriems vėjams, praėjusią savaitę pigo elektra1
Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Apklausa: bankai šiemet švelnino būsto skolinimo standartus ir sąlygas
Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį švelnino būsto paskolų standartus, šiek tiek sušvelnėjo ir jų sąlygos. Paskolų verslui paklausa nemažėjo, jų skolinimo sąlygos iš esmės nepakito, rodo nauj...
-
Draudimo ekspertai: didžiausios šiais metais audros padaryti nuostoliai jau siekia 4,23 mln eurų
Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš k...
-
„YIT Lietuva“ tęsia svarbios infrastruktūros modernizavimą: suremontavo viaduką į Ruklą
Tęsdama Lietuvai svarbios infrastruktūros modernizavimo darbus, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė valstybinės reikšmės projektą – kelio nuo Molėtų iki Pabradės kapitalinį remontą. ...
-
Lietuvos regionų konkurencingumui didinti – papildomi 118 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria papildomą beveik 118 mln. eurų finansavimą Lietuvos regionų konkurencingumui didinti. ...
-
ESO: po savaitės elektros dar neturi apie 900 nuo audros nukentėjusių vartotojų2
Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros dar neturi apie 900 vartotojų, skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). ...
-
Nedarbo lygis per ketvirtį sumažėjo 1,3 punkto, per metus – padidėjo 1 punktu1
Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju, sumažėjo 1,3 proc. punkto. ...
-
Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija1
Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: liberalai skeptiškai vertina siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina Finansų ministerijos siūlymą dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu. ...