Nykštukinėje valstybėje jau kyla kainos ir su nerimu laukiama,
kada baigs galioti senosios prekybos ir importo sutartys

Maltos valdžia prieš pusantro mėnesio priėmė bendrą ES valiutą. Tačiau prie euro salų gyventojai dar nepriprato. Maltiečiai pakilusias kainas vis dar skaičiuoja senąja valiuta – liromis, ir laukia naujo kainų šuolio.

Nerimauja dėl ateities

Lietuva, nesėkmingai bandžiusi įstoti į euro zoną ir vėl planuojanti šį žingsnį, turėtų ko pasimokyti iš Maltos.
Prieš įsivesdama bendrą ES valiutą Maltos valdžia pasielgė labai apdairiai. Siekdami, kad pakeitus valiutą nešoktelėtų kainos, vyriausybė ir šalies centrinis bankas sukūrė griežtus valiutos keitimo, prekybos ir paslaugų kainų kontrolės principus, pasirašė užsienio prekybos ir importo sutartis, kuriose tiksliai nurodytos produktų kainos ir kiti reikalavimai.
Tačiau maltiečiai netiki, kad tai ilgam sustabdys prekių brangimą ir infliaciją. Ir nors daugelyje vietų dar galima atsiskaityti Maltos liromis, gyventojai jau ilgisi senosios valiutos.
„Nežinau, kam reikėjo keisti pinigus. Tai tikriausiai naudinga valdžiai. Galbūt po kurio laiko euras bus naudingas ir mums, bet kol kas jokių pranašumų nepajutome“, – kalbėjo šalies sostinės Valetos gatvėje sutiktas pagyvenęs maltietis.

Peilis po kaklu

Pasak vietos gyventojų, kol kas kainos pakilo tik pasilinksminimo ir viešojo maitinimo įtaigose, mat pakeitus valiutą barų, klubų, kavinių ir restoranų savininkai sumas apvalino į didesnę pusę. Tai didelių nepatogumų nesukėlė, nes kainos padidėjo nedaug. Parduotuvėse jos net nepajudėjo iš vietos, nes buvo perrašomos griežtai prižiūrint šalies centrinio banko pareigūnams.
„Perrašinėdami kainas tikrai neskaičiavome taip tiksliai, kaip bankai, bet skirtumas nedidelis. Aišku, jeigu jums patogiau, priimsiu ir liras“, – kalbėjo baro „Old London“ barmenas.
Maltoje liros nemokamai į eurus bus keičiamos iki šių metų kovo pabaigos. Nacionalinė valiuta bus superkama iki 2018 m. Tikslus kursas, kurį nustatė centrinis bankas: 1 euras – 0,429 Maltos liros.
Daugiausia nerimo kelia jau minėtos prekybos ir importo sutartys. Maltoje yra labai nedaug geriamojo vandens, o akmenuotoje saloje žemės ūkio veikla gana ribota. Dėl to daugumą maisto produktų ir geriamąjį vandenį tenka importuoti. Jeigu prekybos partneriai taip pat suapvalintų kainas arba nuspręstų jas padidinti, tokie sprendimai Maltai būtų lyg peilis po kaklu, nes pabrangtų apie 90 proc. parduotuvių lentynose esančių produktų.

Nenori būti pririšti

Norėdama to išvengti šalies valdžia jau ėmėsi atitinkamų veiksmų: pradėjo stiprinti ryšius su arabų šalimis ir pastatė gamyklą, kurioje jūros vanduo paverčiamas geriamuoju.
Anksčiau Malta vandenį importavo iš Italijos, tačiau prieš kelerius metus dėl streikų Sicilijoje į salas neatplaukė keli laivai ir Maltoje ėmė stigti geriamojo vandens. Salų gyventojams tai buvo gera pamoka. Vietiniai iki šiol nelabai mėgsta italų, nenori būti priklausomi nuo kaimynų ir stengiasi užmegzti santykius su kuo daugiau potencialių partnerių iš užsienio.
Pavyzdžiui, degalus Malta atsigabena iš Libijos, tačiau neatsisako ir Jungtinių Arabų Emyratų bei Afrikos šalių pasiūlymų.

Varomoji jėga – turistai

Vis dėlto euras maltiečiams atnešė ir gerų naujienų.
Viešbučio „Le Meridien“ administracijos darbuotojas Petteris Gera įsitikinęs, kad bendra ES valiuta garsina Maltą ir traukia turistų dėmesį.
„Euro įvedimo ceremonija Naujųjų metų naktį mums buvo nebloga reklaminė kampanija, nes į šalį atvyko labai daug žurnalistų ir fotografų iš daugelio pasaulio valstybių. Manau, kad po šio įvykio apie Maltą sužinojo daugiau žmonių nei iš reklamos, viliojančios į šalį turistus“, – kalbėjo viešbučio darbuotojas.
Turizmas – pagrindinis Maltos ekonomikos variklis, kurio, kaip tikisi vietos gyventojai ir verslininkai, nepristabdys kylančios kainos.
Nedidelė Viduržemio jūros valstybė jau rengiasi turistų antplūdžiui. P.Gera pasakojo, kad kovo–birželio mėnesiais apie trečdalis viešbučio kambarių užsakyta. Tai gerokai daugiau nei tuo pat metu pernai.
„Mūsų viešbutis – vienas geriausių Maltoje, be to, jis priklauso dideliam tinklui, kurį žmonės puikiai žino. Nieko nuostabaus, kad klientų kasmet daugėja. Aišku, ne kiekvienas gali sau leisti čia atostogauti“, – gyrėsi vyras, pripažinęs, kad Malta nėra pigaus turizmo rojus.