- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žali, geltoni ir mėlyni konteineriai, skirti stiklo, plastmasės bei popieriaus atliekoms – įprasti visiems. Tačiau alytiškiai žino dar vieną – maisto atliekų rūšiavimui skirtą konteinerį. Alytaus atliekų tvarkymo specialistai tikisi, kad pagal pasiektus puikius maisto atliekų tvarkymo rezultatus, Alytui pavyks pasivyti ir lyderę Vokietiją.
Nuo šių metų sausio 1 d. dalyje Lietuvos miestų pradėtas diegti atskirų maisto atliekų surinkimas. Alytaus regionas – pirmasis šalyje, pasiryžęs pradėti šią naujovę. Praėjusių metų rudenį prie atskiro maisto atliekų rūšiavimo prisijungė ir Druskininkų savivaldybė.
Alytaus individualių namų gyventojams iš viso buvo išdalinti 6 tūkstančiai maisto atliekų konteinerių, atskirai maisto atliekos surenkamos ir iš savivaldybių įmonių, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos. Šiais metais planuojama įtraukti ir Alytaus daugiabučių gyventojus.
Mitus paneigė praktiškai
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovo Andriaus Jučo teigimu, apie maisto atliekų rūšiavimą sklando nemažai mitų.
„Nors alytiškiai naujuosius konteinerius pasitiko gana palankiai, tačiau vis tiek teko susidurti su skeptiškomis nuomonėmis dėl galimo blogo kvapo. Nors maisto atliekos sukelia neigiamas asociacijas, tačiau tinkamomis technologijomis apdorotos atliekos nekelia jokių problemų, o laikantis švaros, neatsiranda ir kvapo. Taip pat gyventojus neramino mokesčiai. Žmonės įsivaizdavo, kad už naujuosius konteinerius reikės papildomai mokėti, tačiau maisto atliekų surinkimas įtakos rinkliavos dydžiui neturėjo“, – sako A. Jučas.
Pasak jo, į maisto atliekų konteinerius galima mesti ne tik tokias maisto atliekas kaip kavos tirščius, kaulus, ašakas, vaisius ir daržovių likučius, kiaušinių lukštus, arbatos tirščius ir pakelius, aliejų, pieno produktus, bet ir riebalais ar kitais maisto produktais suteptą kartoną, pavyzdžiui, picų popierines dėžes. Taip pat žaliąsias atliekas – kambarinius augalus ir jų dalis, piktžoles, kitas sodo ir daržo atliekas, susmulkintas medžių šakas.
Visgi, atliekų tvarkymo specialistas pastebi, kad šiandien daugeliui žmonių rūšiavimas tampa ne prievole, o sąmoningu apsisprendimu.
Tie, kurie nori, tačiau nežino, kaip pradėti gyventi tvariau, gerąją kitų patirtį apie atliekų tvarkymą ir kaip tai daryti patogiai bei taisyklingai, perima aktyviai įsitraukdami į projekto „Misija nulis“ organizuojamas akcijas.
Trąšomis sugrįžta ūkininkams
Atskirai rinkti maisto atliekas įpareigoja Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos strategija, kurios tikslas – mažinti atliekų kiekį ir taupyti pirminius išteklius, o susidariusias atliekas naudoti pakartotinai.
„Tvarkymo procesas vyksta žiedinės ekonomikos principu. Iš pradžių, surinktas maisto atliekas vežame į atliekų tvarkymo technologijų centrą, kur biologinio apdorojimo įrenginiuose jos susmulkinamos, o tam tikroje temperatūroje išskiria metano dujas. Iš jų gaminame elektros ir šilumos energiją, kurią panaudojame įrenginių darbui. Galutinis produktas yra kompostas, grįžtantis pas ūkininkus trąšų pavidalu“, – proceso eigą atskleidžia A. Jučas.
Situacija Lietuvoje
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentės Jolitos Šalkauskienės teigimu, dalis savivaldybių jau praktiškai ruošiasi pradėti atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas: įvertintos maisto ir virtuvės atliekų surinkimo bei tvarkymo galimybės, pasirinkti šių atliekų tvarkymo būdai, statomi ir dalinami konteineriai biologiškai skaidžiosioms atliekoms rinkti, derinami biologiškai skaidžių atliekų surinkimo reikalavimai.
„Pagrindinė problema, dėl kurios kiti miestai delsia – norėtųsi detalesnio teisinio reglamentavimo, taikomo virtuvės maisto atliekų tvarkymui. Nuo šių reikalavimų priklauso investicijų, kurias privalės atlikti atliekų tvarkytojai, dydis bei visos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kaštai“, – sako Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centro asociacijos viceprezidentė J. Šalkauskienė.
Vejasi Vokietiją
„Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius pastebi, kad Alytaus regiono pasiryžimas įsidiegti šią naujovę anksčiau – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys visai Lietuvai.
Pasak jo, kitų užsienio šalių patirtis rodo, kad sėkmingą maisto atliekų tvarkymą gali užtikrinti nuolatinė komunikacija su gyventojais, nemokamas atliekų surinkimo priemonių dalinimas, nedideli mokesčiai bei kontrolės priemonės.
„Alytus taiko visas šias priemones ir jiems puikiai sekasi, todėl tikimės, kad dar šiais metais pavyks prisivyti sėkmingai tą darančius miestus Vokietijoje, kuri turi gilias maisto atliekų surinkimo tradicijas, siekiančias net kelis dešimtmečius. Kalbant apie visus Lietuvos miestus, Šiaurės Italijos pavyzdys rodo, kad pasiekti gerus perdirbimo rezultatus, galima per 10-15 metų, įvedus atskirą maisto atliekų surinkimą“, – teigia D. Tracevičius.
Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad atskirai surenkant maisto atliekas, mišrių atliekų kiekis sumažėja 30 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų4
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...
-
Vyresni dirba neprasčiau už jaunimą, bet samdyti nenori
Visuomenės požiūris ir darbdavių sprendimai nebūtinai sutampa. Lietuviams įprasta galvoti, kad vyresni žmonės yra vertingi darbuotojai, tačiau taip pat įprasta juos vertinti kaip prastesnius kandidatus nei jaunesnius. Tai – neigiamas paradoksas...
-
Opozicija ir dalis valdančiųjų lėšas gynybai siūlo didinti skolinantis bei obligacijomis
Trečiadienį premjerei rengiant trečią politikų ir socialinių partnerių pasitarimą dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių, valdančiųjų konservatorių atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad mokestiniai pakeitimai dėl to ...
-
Alkoholio procentų galvosūkis: pliusai, minusai ir absurdai19
Seimo komitetuose svarstomas Alkoholio kontrolės įstatymo projektas. Kai kurios pataisos numato aktualių naujovių kontroliuojant prekybą alkoholiu viešose vietose. ...
-
Apklausa: 4 iš 10 šalies gyventojų pirktų iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją4
Keturi iš dešimties šalies gyventojų (41 proc.) pirktų Lietuvoje parduodamą iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją, tačiau panaši dalis (45 proc.) teigia, kad jos neįsigytų, rodo trečiadienį skelbiama Bal...