Profsąjungos teigiamai vertina nacionalinę sutartį, pavasarį tikisi ją atnaujinti

„Net esant sudėtingoms ir neapibrėžtoms ekonominėms aplinkybėms su socialiniais partneriais pavyko rasti sutarimą dėl kolektyvinės sutarties“, – prieš pasirašant sutartį žurnalistams teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Džiugu, kad su šia kolektyvine sutartimi mes ne tik nesumažinome socialinių garantijų, bet mes jų ir pridėjome“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, sutartis bus taikoma visam viešajam sektoriui – ne tik biudžetinėms įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms, viešosioms įstaigoms.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad greta pareiginės algos bazinio dydžio kėlimo svarbu didinti ir mažiausius atlyginimo koeficientus.

„Palyginti su tuo, kad kažkada bazinis dydis buvo didinamas tik 1,5 euro, o dabar 5 eurais, tai skirtumas jaučiasi. Kitas dalykas – bazinio dydžio kėlimas (...) Jeigu prisideda daugiau, tai kas turi koeficientą 22, jam alga padidėja 100 eurų, o tas, kuris turi 6–7 – jam didėja mažiau. Dėl to kalbėjomės ir apie koeficientų, ypač mažiausių, didinimą, – buvo susitarta, kad mes apie tai kalbėsime šakinėse sutartyse“, – po sutarties pasirašymo K. Krupavičienė.

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, jog atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, bazinės algos kėlimas yra mažas, tačiau sutiko, kad reikia didinti ir pareiginės algos koeficientus.

M. Navickienė teigė, jog nuo kitų metų vidutiniškai 0,5 proc. ketinama didinti minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus.

„Abiejų šitų instrumentų – tiek bazinio dydžio, tiek minimalių koeficientų didinimas vidutiniškai 0,5 procento – jis turės didesnę įtaką darbo užmokesčiui“, – teigė M. Navickienė.

K. Krupavičienė, be to, pabrėžė, kad labai svarbu, jog sutartyje numatytos sveikatinimosi dienos.

„Žmonių sveikata šiuo metu Lietuvoje yra ne viena iš geriausių. Kai žmogus gauna sveikatinimosi atostogas ar sveikatinimosi dienas, kada jis gali pabūti su šeima, tai mums tas buvo labai svarbus momentas“, – sakė K. Krupavičienė.

A. Dambrauskas neatmetė, kad pavasarį bus deramasi dėl sutarties atnaujinimo.

„Būtų labai malonu, kad klysčiau – pavasarį, manau, bus sunkesnės derybos dėl sutarties pratęsimo. (...) Nors sutartis galioja ilgesniam periodui, manau, kad pavasarį mes turėsime dar derybas dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo“, – teigė A. Dambrauskas.  

K. Krupavičienės teigimu, sutartis įgalina didinti profesinių sąjungų narių skaičių.

„Lietuvoje profesinių sąjungų narių yra nedidelis procentas žmonių, todėl pasirašant šią nacionalinę kolektyvinę sutartį mes iš tiesų išplečiame savo narystę“, – teigė K. Krupavičienė.

Pasak jos, profsąjungos nori, jog prie nacionalinės kolektyvinės sutarties ateityje prisijungtų ir verslas.

I. Ruginienė teigė, jog atskiri sektoriai toliau derėsis dėl savo kolektyvinių sutarčių.

„Tas minimalus padidėjimas, kuris įvyks per nacionalinę kolektyvinę sutartį, nebus pabaiga. Toliau derėsis sektoriai atskirai šakos kolektyvinėse sutartyse. Kadangi kiekvienas sektorius turi savo ypatingą specifiką, tai bus numatytos ir tam tikros gerėjančios sąlygos jau specifiškai kiekvienam sektoriui“, – teigė I. Ruginienė.

Sutartyje numatyta, jog pareiginės algos bazinis dydis politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, tarnautojams, biudžetinių įstaigų darbuotojams kitais metais bus didinamas 5 eurais iki 186 eurų. Jis bus didžiausias nuo 2009 metų, kai siekė 183 eurus.

2023 metų valstybės biudžete tam prireiks apie 118 mln. eurų.

Be to, profsąjungų nariams bus suteikiamos dvi papildomos atostogų dienos saviugdai arba savanorystei, iki 10 dienų – mokymosi atostogų, mokant už jas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 dienų, mokant 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, taip pat iki penkių darbo dienų sveikatai gerinti.

Už papildomų atostogų ir sveikatos gerinimo dienas bus mokama neviršijant darbo užmokesčio fondui skirtų lėšų – tam reikės dar apie 7,5 mln. eurų.

Sutartį pasirašė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bei Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga. Šios profsąjungos vienija apie 40 tūkst. žmonių, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis.