- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų analitikas Marius Dubnikovas prognozuoja, kad daugiau nei 600 mlrd. siekiantys tarptautiniai Rusijos rezervai, leidę Kremliui manyti, kad šalis turi pakankamai atsargų net ir karo atveju, gali likti ir nepanaudoti.
Pasak ekonomisto, Vakarams pritaikius beprecedentes sankcijas Rusijos centriniam bankui, eurais ar JAV doleriais sukauptos atsargos buvo įšaldytos, o siekiant panaudoti aukso rezervus, Maskva taip pat susidurs su iššūkiais.
„Didžioji dalis atsargų buvo doleriais ir eurais. Pritaikius sankcijas tos lėšos buvo įšaldytos, nes jos buvo saugomos užsienyje. Rusija liko su kitomis užsienio valiutomis, tarp jų ir Kinijos valiuta. Taip pat ir su tuo įžymiuoju auksu, kurio čia per paskutinius metus labai daug pripirko“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Dubnikovas.
Ekonomistas neatmeta scenarijaus, kad aukso atsargų parduoti užsienyje Rusijos centriniam bankui taip ir nepavyks.
„Kai režimas kris ir saugyklos bus atrakintos, greičiausiai tas auksas ten ir bus likęs, nepaisant to, kokia sudėtinga bus situacija. Nes jeigu kas nors paklibintų tas aukso atsargas, tas pirkėjas papultų po tomis pačiomis sankcijomis, o to niekas pasaulyje nenori, nes tai yra tavo verslo, finansų griūtis ir pabaiga“, – įsitikinęs jis.
Pasak finansų analitiko, šiuo metu Rusijos sukauptos aukso atsargos realiai yra bevertės, nes jų iškeisti į reikalingus produktus nėra įmanoma.
„Čia kaip drakonas, kuris miega ant aukso skrynios, bet greičiausiai teks ir žūti ant tos aukso skrynios, taip ją ir saugant“, – mano M. Dubnikovas.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, bankų veiklos apribojimai apima draudimą vykdyti sandorius su šia Rusijos finansų institucija.
Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat buvo įšaldytas visas banko turtas ES.
Reaguodamas į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc.
Centrinis bankas taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...