- Jurgita Čeponytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azartinius žaidimus organizuojančių įmonių pajamos, lyginant su praėjusiais metais, augo. Tokius duomenis skelbia Lošimų priežiūros tarnyba. Daugiausiai augo riboto išlošimo, B kategorijos, automatų salonų pajamos – beveik 15 proc.
Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininko Samoilo Kaco teigimu, augimas skirtinguose lošimų sektoriuose buvo skirtingas. Tai lėmusios priežastys taip pat skiriasi.
„Žiūrint pagal sektorius, stalų [pajamų] augimas lošimų namuose – 5,8 proc., A kategorijos automatų pajamos net sumažėjo 0,4 proc., B kategorijos automatų [pajamų] augimas – 14,7 proc., lažybų – 6,7 proc. ir loterijų – 21,8 proc.
Kadangi atstovauju B kategorijos automatams, galiu pasakyti, kad, palyginus su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, salonų skaičius padidėjo 18, automatų skaičius – 260 papildomai tuose salonuose. Jeigu kalbėtume apie automatus, gana didelę dalį [pajamų] augimo lėmė plėtra, kitą dalį – pajamos iš esamų salonų“, – teigia S. Kacas.
Didelę dalį B kategorijos lošimo salonų pajamų augimo lėmė salonų plėtra. Tačiau, pasak S. Kaco, didesnei plėtrai trukdo griežti įstatymai.
„Automatų sektoriaus geografija yra apribota maždaug pusėje Lietuvos savivaldybių. Pusė yra rajonų centrai ir didmiesčiai. Likusi Lietuvos teritorija, 30 savivaldybių iš 60, neturi nė vieno legalaus automato. Šis sektorius galėtų įnešti daug daugiau pajamų į valstybės biudžetą, jei rinkos reguliavimas būtų šiek tiek protingesnis ir teisingesnis“, – mano Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas.
Jis dėsto, kad dabar reikalaujama, jog lošimo namuose būtų ne mažiau kaip dešimt automatų. Mažesniame mieste, S. Kaco manymu, dešimt automatų negali dirbti ekonomiškai. „Paprasčiausiai pajamų ir sąnaudų balansas yra minusinis: sąnaudos yra didesnės negu pajamos. Todėl jų ten ir nėra“, – aiškina S. Kacas.
Specialisto nuomone, mažesniuose miestuose turėtų būti leidžiamas mažesnis automatų skaičius. Esą tuomet jų galėtų atsirasti, ir tai papildytų valstybės biudžetą. Be to, pasak S. Kaco, būtų įkurta nemažai darbo vietų.
Loterijų pajamas didino ir jų didesnė įvairovė
Per metus išaugo ir loterijų pajamos. Lošimų priežiūros tarnyba skaičiuoja, kad loterijų organizatoriai gavo penktadaliu daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausią loterijų dalį užimančio organizatoriaus „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas sako, kad pajamas augino didesnė žaidimų įvairovė.
„Mes siūlėme naujus produktus, ypač – momentinės loterijos žaidimų. Tai [didesnės pajamos – LRT.lt] didžiąja dalimi susiję su tuo. Žinoma, paveikė ir mūsų didieji laimėjimai „EuroJackpot“, kur lietuviams pasisekė laimėti 7,5 mln. eurų. Tai iš tiesų didžiausias laimėjimas Lietuvoje. Tai irgi davė toną žaidėjams, kad, pasirodo, [laimėti] galima“, – sako D. Kazlauskas.
Nors organizatorių pajamos didėjo, tačiau bilietų parduota mažiau. Anot D. Kazlausko, tai rodo, kad žmonės nori laimėti daugiau, todėl renkasi vieną, bet brangesnį bilietą nei daugiau pigesnių.
„Momentinės loterijos bilietai pardavinėjami didesnio nominalo verte, nes žaidėjus domina didesni prizai. O kad būtų didesni prizai, reikia ir didesnės bilieto kainos. Čia žaidėjai patys renkasi, kokia jiems prieinama bilieto kaina ir koks domina prizas. Matyt, mūsų žaidėjai jau nori didesnių prizų ir gali sau leisti daugiau išleisti loterijos bilietams“, – svarsto „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Daugiau turi, daugiau ir išleidžia
Kaip pastebi Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas S. Kacas, žmonės pajuto ekonomikos atsigavimą: jie turi daugiau pinigų, kuriuos lengviau ir išleidžia, pavyzdžiui, lošimų automatų salonuose.
„Paprasčiausiai vartotojai Lietuvoje turi daugiau legalių pajamų, todėl jie skiria [...] šiek tiek daugiau savo lėšų savo poreikiams tenkinti“, – įsitikinęs S. Kacas.
Tą patį mato ir D. Kazlauskas. Jis sako, kad gyventojų pajamų augimą galima pastebėti ir pažvelgus į loterijų bilietų pardavimus.
„Jei anksčiau pigesni bilietai ir mažesni prizai tenkindavo [žmones], tai šiuo metu [jie] jau nori didesnių prizų, bet tenka ir mokėti brangiau. Loterija yra nuotaikos dalykas. Jei žmogaus geresnė nuotaika, jis gali sau daugiau leisti, išleisti smulkius pinigus. Tai sudaro tą didesnę apyvartos dalį“, – teigia D. Kazlauskas.
Jo teigimu, dažniausi laimėjimai, perkant pigesnius, ne momentinės loterijos bilietus, yra 3–5 eurai. Perkant brangesnį bilietą, vidutinis laimėjimas siekia 20 eurų.
Vienas šalies gyventojas loterijoms per metus išleidžia vidutiniškai 20 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...