- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio mėnesį elektros suvartojimas Lietuvoje padidėjo 10 proc. Tuo metu elektros kaina šalyje sumažėjo 3 proc. ir vidutiniškai siekė 88,6 Eur/MWh, praneša „Litgrid“.
Pasak bendrovės Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo padidėjusi vėjo gamyba, išaugęs elektros suvartojimas ir branduolinių jėgainių remontas Suomijoje.
„Praėjusį mėnesį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino net 374 GWh ir užtikrino trečdalį viso Lietuvos elektros suvartojimo. Lapkritį net dešimtadaliu išaugo elektros vartojimas, o valandinis suvartojimas kelis kartus perkopė 2 GW ribą“, – bendrovės pranešime cituojama specialistė.
„Nemažas iššūkis regiono elektros rinkai buvo dviejų Suomijos atominių reaktorių, kurių suminė galia siekia 2,1 GW, atsijungimas antroje mėnesio pusėje. Tačiau šį trūkumą padengė aukšta vėjo elektrinių gamyba, todėl elektros kainos reikšmingai neišaugo, o reaktoriai į rinką grįžo po 4 dienų“, – pridūrė A. Krasauskienė.
„Litgird“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1087 GWh ir buvo 10 proc. didesnis nei palį.
Bendrai Lietuvoje per lapkritį buvo pagaminta 655 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį. Pastebima, kad daugiausia elektros energijos generavo vėjo jėgainės. Jų gamyba siekė apie 57 proc. visos Lietuvos gamybos. Pažymima, jog jų generacija pastarąjį mėnesį išaugo trečdaliu.
Tuo metu saulės elektrinių gamyba sumažėjo 70 proc. nuo 81 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių generacija smuktelėjo 13 proc. iki 65 GWh, o šiluminių elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba išaugo 9 proc. ir siekė 145 GWh. Kitų elektrinių generacija sudarė 46 GWh, praneša bendrovė.
Bendras importo srautas sudarė 49 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 578 GWh. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 68 proc., iš Latvijos – 19 proc., o iš Lenkijos importuota 13 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 9 proc., palyginti su spalio mėnesiu, nuo 75 GWh iki 69 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 78 proc., 11 proc. – į Lenkiją, o likę 10 proc. – į Skandinaviją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM nenori perleisti žuvivaisos reikalų Aplinkos ministerijai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prieštarauja, kad vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką formuotų ir žuvivaisos tvarką nustatytų bei programas rengtų tik Aplinkos ministerija. ...
-
VGT siekiant smarkiai didinti lėšas gynybai, konservatoriai renkasi į prezidiumo posėdį
Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), opoziciniai konservatoriai antradienį renkasi į partijos prezidiumo posėdį. ...
-
Šadžius: Briuselis turi skubiai spręsti dėl finansavimo saugumui didinimo2
Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. ...
-
Baltijos šalys kuria tarpvalstybinį „Rail Baltica“ valdymo modelį
Rengiantis būsimos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui, šios infrastruktūros operatoriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengia bendrą jos valdymo modelį, pranešė „Lietuvos geležinkeli...
-
Šakalienė atskleidė istorinio VGT sprendimo užkulisius: lėmė ir karinis patarimas3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaiči...
-
Trišalė taryba svarstys siūlymą dėl vienos šventės išbraukimo1
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną turėtų svarstyti Trišalė taryba. ...
-
Ruginienė: šį finansinį klausimą laikas imti į savo rankas
Pavasarį ketinant pradėti diskusijas dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Trišalę Tarybą ragina sutarti dėl konkrečių formulės nustatymo principų. ...
-
Kalbame garsiausiai, bet ir patys turime skylių: iš Lietuvos reikalingos prekės keliauja rusams2
Lietuva bene garsiausiai ragina Vakarus griežtinti sankcijas Rusijai, bet pati Lietuva per trejus metus neužlopė skylių, pro kurias iš Lietuvos keliauja rusams reikalingos prekės. Naujasis užsienio reikalų ministras apskritai sako, kad Lietuva ne...
-
LEA: slūgstant įtampai rinkose, keičiasi ir gamtinių dujų kainos
Per praėjusią savaitę gamtinių dujų kainos vidurkis sumažėjo 1,9 proc. – tai pirmas TTF savaitės kainų vidurkio mažėjimas po dvi savaites trukusio didėjimo, pasibaigus rusiškų gamtinių dujų tranzitui per Ukrainą, praneša Lie...
-
EIM pristatė planą START: siekiame ambicingo tikslo
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pirmadienį Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą START, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. Planas pris...