- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Euromonitor international“ atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, gaunantys iki 981 euro priklauso žemiausiai socialinei klasei. Tai yra du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių. Aukščiausiai – A klasei – priklauso beveik 9 proc. lietuvių ir jų mėnesinės pajamos siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų. 2024 metais tikimasi, kad augs ir milijonierių skaičius.
Apie socialines klases plačiau papasakojo „Euromonitor international“ vartotojų tyrimų grupės vadovė Jana Rudė.
– Kokios socialinės klasės yra Lietuvoje?
– Mes skirstome visus Lietuvoje gyvenančius pilnamečius į penkias socialines grupes – A, B, C, D, E. Grupės paskiriamos pagal gaunamų pajamų dydį, tai yra pagal visas pajamas, su darbo santykiais susijusias pajamas, finansinių produktų teikiamas grąžas, indėlius, dividendus, pašalpas, vaiko pinigus ir panašiai. Pavyzdžiui, socialinės klasės E atstovai gauna pajamas, kurios yra mažesnės nei 50 proc. vidutinio gaunamo pajamų lygio Lietuvoje, tai yra iki 981 euro su mokesčiais. D – maždaug nuo 1 iki 2 tūkst. eurų su mokesčiais. C – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų, B – nuo 3 iki 3,9 tūkst eurų. A – tie, kurie gauna didžiausias pajamas Lietuvoje – virš 4 tūkst. eurų su mokesčiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kuri iš jų yra didžiausia?
– Kalbant apie skaičius Lietuva nelabai išsiskiria proporcijomis nuo kitų šalių. Pas mus daugiausia socialinės klasės E atstovų, jų – 65 proc. Du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių uždirba mažiau nei vidutines pajamas. Lietuvoje yra apie 9 proc. A klasės atstovų, tai vienas iš dešimt arba 229 tūkst.
– Kokius matote klasių pokyčius?
– Tie pokyčiai nėra labai ryškūs. Tačiau matome, kad socialinė atskirtis tarp E ir A klasės didėja. Daugėja ir šių klasių atstovų. Socialinės klasės E atstovų daugėja dėl to, kad vidurinioji klasė šiek tiek traukiasi.
– Ar galime lyginti šias klases su kitomis šalimis? Ar panašiai žmonės gyvena?
– Proporcijos panašios. Visur dominuoja mažiau uždirbantys asmenys. Socialinė klasė A didesnė ten, kur yra milijonierių, valdančių asmenų, didelio turto paveldėtojų. Bet iš esmės tos proporcijos nesiskiria labai ženkliai.
– Sakote, kad vidurinioji klasė traukiasi. Tie žmonės pereina į žemesnę ar aukštesnę klasę?
– Šiuo metu labiau pereina į žemesnes turto klases, kadangi tas realus atlyginimas pamažėjo, kai pasijautė infliacijos poveikis.
– Milijonieriai priklauso A klasei?
– Taip, jie priklauso klasei A. Mes apibrėžiame milijonierius kaip asmenis, kurie valdo 5 mln. ir didesnį JAV dolerių turtą. 2023 metais tokių asmenų Lietuvoje buvo 540. Šiek tiek pasmukęs tas skaičius, tačiau 2024 metais tikimės pamatyti daugiau milijonierių ir tas skaičius turėtų išaugti iki 566.
Šiek tiek pasmukęs tas skaičius, tačiau 2024 metais tikimės pamatyti daugiau milijonierių ir tas skaičius turėtų išaugti iki 566
– Ar galime palyginti šį skaičių su kitomis Baltijos šalimis?
– Šis skaičius smuko visose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis smuko lėčiausiai – 3,6 proc., Estijoje – 4 proc., Latvijoje – beveik 5 proc. Milijonierių Lietuvoje yra daugiausia. Kaip minėjau, šiuo metu jų – 540, Estijoje – 536, o Latvijoje – 342.
– Kaip atrodo tas Lietuvos milijonierius? Iš kur jo turtas? Koks jo portretas, amžius?
– Mūsų milijonieriai valdo 9 proc. viso Lietuvoje valdomo turto. Per viduriuką Baltijos šalyse, kadangi Estijoje – 12 proc., o Latvijoje – 8 proc. Nors milijonierių skaičius smuko, jų bendras valdomas turtas išliko nepakitęs. Tipinis Lietuvos milijonierius – vidutinio amžiaus vyras nuo 45 iki 60 metų. Ekonomiškai aktyvus, vadinasi užimantis aukštą poziciją kaip samdomas darbuotojas. Bet daugiausia milijonierių užsidirba vystydami verslus. Paveldėtojų milijonierių pas mus nėra tiek daug. Lietuvos milijonieriai išsiskiria tuo, kad jie labai gerai diversifikuoja savo turtą, jis išskirstytas po įvairias turto klases, taip pat ir geografiškai. Aišku, tai yra tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, žemės sklypai. Labai populiarus investavimo objektas – meno kūriniai. Finansinis turtas labai gerai išdiversifikuotas, tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek kiti skolos popieriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai16
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu14
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje7
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...