- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Euromonitor international“ atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, gaunantys iki 981 euro priklauso žemiausiai socialinei klasei. Tai yra du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių. Aukščiausiai – A klasei – priklauso beveik 9 proc. lietuvių ir jų mėnesinės pajamos siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų. 2024 metais tikimasi, kad augs ir milijonierių skaičius.
Apie socialines klases plačiau papasakojo „Euromonitor international“ vartotojų tyrimų grupės vadovė Jana Rudė.
– Kokios socialinės klasės yra Lietuvoje?
– Mes skirstome visus Lietuvoje gyvenančius pilnamečius į penkias socialines grupes – A, B, C, D, E. Grupės paskiriamos pagal gaunamų pajamų dydį, tai yra pagal visas pajamas, su darbo santykiais susijusias pajamas, finansinių produktų teikiamas grąžas, indėlius, dividendus, pašalpas, vaiko pinigus ir panašiai. Pavyzdžiui, socialinės klasės E atstovai gauna pajamas, kurios yra mažesnės nei 50 proc. vidutinio gaunamo pajamų lygio Lietuvoje, tai yra iki 981 euro su mokesčiais. D – maždaug nuo 1 iki 2 tūkst. eurų su mokesčiais. C – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų, B – nuo 3 iki 3,9 tūkst eurų. A – tie, kurie gauna didžiausias pajamas Lietuvoje – virš 4 tūkst. eurų su mokesčiais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kuri iš jų yra didžiausia?
– Kalbant apie skaičius Lietuva nelabai išsiskiria proporcijomis nuo kitų šalių. Pas mus daugiausia socialinės klasės E atstovų, jų – 65 proc. Du iš trijų Lietuvoje gyvenančių pilnamečių uždirba mažiau nei vidutines pajamas. Lietuvoje yra apie 9 proc. A klasės atstovų, tai vienas iš dešimt arba 229 tūkst.
– Kokius matote klasių pokyčius?
– Tie pokyčiai nėra labai ryškūs. Tačiau matome, kad socialinė atskirtis tarp E ir A klasės didėja. Daugėja ir šių klasių atstovų. Socialinės klasės E atstovų daugėja dėl to, kad vidurinioji klasė šiek tiek traukiasi.
– Ar galime lyginti šias klases su kitomis šalimis? Ar panašiai žmonės gyvena?
– Proporcijos panašios. Visur dominuoja mažiau uždirbantys asmenys. Socialinė klasė A didesnė ten, kur yra milijonierių, valdančių asmenų, didelio turto paveldėtojų. Bet iš esmės tos proporcijos nesiskiria labai ženkliai.
– Sakote, kad vidurinioji klasė traukiasi. Tie žmonės pereina į žemesnę ar aukštesnę klasę?
– Šiuo metu labiau pereina į žemesnes turto klases, kadangi tas realus atlyginimas pamažėjo, kai pasijautė infliacijos poveikis.
– Milijonieriai priklauso A klasei?
– Taip, jie priklauso klasei A. Mes apibrėžiame milijonierius kaip asmenis, kurie valdo 5 mln. ir didesnį JAV dolerių turtą. 2023 metais tokių asmenų Lietuvoje buvo 540. Šiek tiek pasmukęs tas skaičius, tačiau 2024 metais tikimės pamatyti daugiau milijonierių ir tas skaičius turėtų išaugti iki 566.
Šiek tiek pasmukęs tas skaičius, tačiau 2024 metais tikimės pamatyti daugiau milijonierių ir tas skaičius turėtų išaugti iki 566
– Ar galime palyginti šį skaičių su kitomis Baltijos šalimis?
– Šis skaičius smuko visose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis smuko lėčiausiai – 3,6 proc., Estijoje – 4 proc., Latvijoje – beveik 5 proc. Milijonierių Lietuvoje yra daugiausia. Kaip minėjau, šiuo metu jų – 540, Estijoje – 536, o Latvijoje – 342.
– Kaip atrodo tas Lietuvos milijonierius? Iš kur jo turtas? Koks jo portretas, amžius?
– Mūsų milijonieriai valdo 9 proc. viso Lietuvoje valdomo turto. Per viduriuką Baltijos šalyse, kadangi Estijoje – 12 proc., o Latvijoje – 8 proc. Nors milijonierių skaičius smuko, jų bendras valdomas turtas išliko nepakitęs. Tipinis Lietuvos milijonierius – vidutinio amžiaus vyras nuo 45 iki 60 metų. Ekonomiškai aktyvus, vadinasi užimantis aukštą poziciją kaip samdomas darbuotojas. Bet daugiausia milijonierių užsidirba vystydami verslus. Paveldėtojų milijonierių pas mus nėra tiek daug. Lietuvos milijonieriai išsiskiria tuo, kad jie labai gerai diversifikuoja savo turtą, jis išskirstytas po įvairias turto klases, taip pat ir geografiškai. Aišku, tai yra tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, žemės sklypai. Labai populiarus investavimo objektas – meno kūriniai. Finansinis turtas labai gerai išdiversifikuotas, tiek akcijos, tiek obligacijos, tiek kiti skolos popieriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...