- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paragino tarptautinę bendruomenę įvesti visišką embargą Rusijos naftai ir dujoms.
Vadinamojo „Liublino trikampio“ šalių ministrų bendrame pareiškime šalys taip pat kviečiamos išplėsti individualias sankcijas Rusijos elito atstovams ir valstybinėms įmonėms, pašalinti Rusijos bankus iš Vakarų valstybių bankų sistemos, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.
„Raginame tarptautinę bendruomenę įvesti visišką embargą Rusijos naftai ir dujoms, išplėsti individualias sankcijas Rusijos elito atstovams ir valstybinėms įmonėms, pašalinti Rusijos bankus iš Vakarų valstybių bankų sistemos“, – teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį išplatintame pareiškime.
„Pažymime, kad labai svarbu užkirsti kelią Rusijos bandymams apeiti sankcijas, taip pat būtina nustatyti ribojamąsias priemones šalims, padedančioms Rusijai tai daryti. Pabrėžiame, kad svarbu panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatyti“, – rašoma jame.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Ukrainos kolega Dmytro Kuleba ir Lenkijos diplomatijos vadovas Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pareiškime pabrėžia vieningą šalių apsisprendimą dėl būtinybės patraukti Rusiją atsakomybėn už agresiją, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocido nusikaltimus, įvykdytus Ukrainoje.
„Liublino trikampis“ buvo įkurtas prieš dvejus metus, 2020 metų liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrams Lenkijoje, Liubline, pasirašius „Liublino trikampio“ deklaraciją.
Šio formato tikslai – stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, gilinti trišalius karinius ir gynybos ryšius, vystyti ES Rytų partnerystės iniciatyvą bei paramą Ukrainai, perduodant įgytą Lenkijos ir Lietuvos patirtį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...