Be to, toks metinis augimas buvo antras per pastarąjį dešimtmetį, nusileidęs tik 2021-ųjų 11 proc. šuoliui. 2023 metais indeksas augo 3,3 proc.

Tačiau kitaip nei 2021-aisiais, dabar jį labiausiai skatino Lietuvos įmonių akcijų kainų šuolis, aplenkęs ir investiciją būsto nuomai, sako Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

„Lietuvos investicijų indeksas (...) augo jau tryliktus metus iš eilės ir tai yra įspūdingas pasiekimas ir dar kartą įrodo, kad investicijų diversifikavimas (...) suteikia pozityvius rezultatus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė V. Rūkas.

Anot jo, 2024 metais Lietuvos įmonių akcijos šoktelėjo net 12,3 proc., 2023 metais jos beveik nesikeitė, o 2022 metais – krito 2 proc. Be to, pernai augo 5,5 proc. augo ilgalaikių obligacijų grąža, indėlių – 3,6 proc.

V. Rūkas pažymėjo, kad ilgą laiką nekilnojamasis turtas (NT) buvo viena pelningiausių turto klasių – pernai bendra būsto kainos ir nuomos pajamų grąža sudarė 7,7 proc., o per pastaruosius 10 metų – 11,5 proc.

Lietuvos investicijų indeksas (...) augo jau tryliktus metus iš eilės ir tai yra įspūdingas pasiekimas (...).

„Investicija į būstą istoriškai, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje ir viduryje, ji buvo aukštesnė ir lėmė labai aukštą grąžą, bet nekilnojamojo turto rinka stabilizuojasi ir prieina prie normalesnių skaičių“, – aiškino V. Rūkas.

V. Rūko teigimu, NT kainų augimą lėmė metinis 10 proc. darbo užmokesčio augimas.

„Tačiau, priešingai nei gali atrodyti, NT kainų kilimas nėra užprogramuotas ir nėra garantuotas investicinis prieaugis. Pavyzdžiui, Italijoje, Kipre ar Suomijoje per pastaruosius 15 metų NT kainos stagnavo arba netgi krito, o Kinijoje būsto kainos nuo 2021 metų piko jau sumažėjo trečdaliu“, – sakė „SB Asset Management“ vadovas.

„Be to, investicija į vieną konkretų NT objektą yra didesnė, nes ji koncentruota viename segmente – gyvenamajame būste, konkrečioje šalyje ir mieste. Tai mažina diversifikacijos galimybes ir didina priklausomybę nuo vieno sektoriaus svyravimų“, – pabrėžė jis.

V. Rūko teigimu, 2024 metais Lietuvos namų ūkių finansinis turtas augo sparčiai, o turto paskirstymas ir investavimo įpročiai keitėsi.

„Lietuviai pradėjo rinktis tuos instrumentus, kurie gali uždirbti didesnę investicijų grąžą (...). Procentaliai didžiausias šuolis yra įvykęs investicinių fondų eilutėje ir galime matyti, kad 2015–2016 metais investiciniuose fonduose gyventojai turėjo vos kelis šimtus milijonų, kai 2024 metais ta dalis, ji artėja jau prie dviejų milijardų. Tai tikrai lietuviai pradėjo rinktis šį instrumentą“, – aiškino V. Rūkas. 

Likvidus žmonių finansinis turtas per metus padidėjo apie 15 proc. ir trečiąjį 2024-ųjų ketvirtį pasiekė 42,2 mlrd. eurų. Nuo 2014 metų ši suma augo 2,85 karto, o augimą lėmė didėjantis pajamų lygis ir finansinės elgsenos pokyčiai.

Vis dėlto V. Rūkas pabrėžė, kad lėšų investicijų fonduose prieaugį daugiausiai lemia turtingesni asmenys, galintys sau leisti skirti investicijoms nuo 125 tūkst. eurų.

„Tas augimas labiau įvykęs yra labiau iš turtingųjų žmonių, kurie gali leisti sau investuoti didesnes sumas į šiuos fondus. (...) Mažmeninių investuotojų aktyvumas pastaruosius kelerius metus taip pat auga, tačiau jų indėlis į bendrą turto augimą išlieka mažesnis nei turtingesnių investuotojų“, – sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, Lietuvos investicijų indeksas turėtų augti ir šiais metais, tačiau kiek mažiau nei pernai.

„Indeksas kitais (2025 metais – BNS) metais turėtų kilti, (...), nes tos komponentės, jos yra šiaip pozityvios – tiek indėlių grąža, ji bus šiek tiek mažesnė, Lietuvos valstybės obligacijų – jeigu buvo praeitais metais 5,5 proc., tai mes turėsime arčiau 3 procentų, nekilnojamas turtas, ko gero, išliks panašios apimties, panašaus tempo, o akcijų rinkos, jos labai nenuspėjamos“, – sakė analitikas.

Nuo Lietuvos investicijų indekso įkūrimo 1996 metais jo vertė vidutiniškai augo 9,1 proc., o per 10 metų – 5,6 proc.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės rengiamą Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomai ir indėlių grąža.