- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.
„Noriu padėkoti žmonėms, kurie priima nuo karo bėgančius ir kalbos nemokančius ukrainiečius į savo kolektyvus: pritaiko procesus, išverčia į jiems suprantamą kalbą, apmoko dirbti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra daugiau kaip 730 darbdavių, kurie pasiūlė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Užregistruota virš 4700 darbo vietų, kur galėtų dirbti kalbos nemokantys žmonės.
Užsiregistravę ukrainiečiai jau turi darbo pasiūlymus, aktyviai susitinka su įmonių atstovais.
Noriu padėkoti žmonėms, kurie priima nuo karo bėgančius ir kalbos nemokančius ukrainiečius į savo kolektyvus: pritaiko procesus, išverčia į jiems suprantamą kalbą, apmoko dirbti.
Anot SADM, daugiausia laisvų darbo vietų registruota apdirbamosios gamybos, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto srityje veiklą vykdančiose įmonėse.
„Kiekvienam norinčiam dirbti ir atvykusiam į Užimtumo tarnybą įsipareigojame pateikti darbo pasiūlymą per vieną dieną nepriklausomai nuo pasirinktos gyvenamosios vietos Lietuvoje. Nuo šiol didžiuosiuose miestuose konsultacijas teikiame ir ukrainiečių kalba“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
40 proc. atvykusių ukrainiečių turi aukštąjį išsilavinimą. Kol jų diplomai bus įvertinti ir pripažinti Lietuvoje, kvalifikaciją turintys darbuotojai sutinka dirbti ir priima nekvalifikuoto darbo pasiūlymus, skelbiama ministerijos pranešime.
Jau esama įsidarbinusiųjų pagal profesiją, tai programuotojai, mokytojai, veterinarijos gydytojo padėjėja, siuvimo technologė ir kt.
Užimtumo tarnyboje Kaune ir Vilniuje pradėjo dirbti 5 Ukrainos kolegos iš valstybinio sektoriaus, kurie padeda priimti atvykstančius.
Ukrainiečiai yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Jiems taip pat suteikta galimybė dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartį ar vykdyti savarankišką veiklą.
Anot ministerijos, atvykęs asmuo privalo užsiregistruoti Migracijos departamente, tačiau po to gali įdarbinti beveik tomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvos piliečiai.
Darbdaviai ukrainiečiams privalo mokėti ne mažesnį darbo užmokestį nei tą patį darbą dirbantiems lietuviams.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28,7 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje1
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...