- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias visoje Europoje, o jo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Taip LRT.lt sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, dalis eksporto augimo ateityje jau yra „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose, o Lietuva išgyvena pramonės renesansą.
Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai visoje Europoje – 16,9 proc. Tuo metu Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.
Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc., reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc.
Lietuvos proveržis į Skandinaviją – daug žadantis
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad Lietuvos eksporto statistiką labiausiai gerino eksporto augimas į ES, ypač Skandinaviją, demonstruojančią labai aukštą ekonomikos bei NT sektoriaus augimo tempą.
„Ypač džiugina tai, kad sparčiai auga eksportas į Skandinaviją, nes jei gali eksportuoti į Skandinaviją, iš esmės gali eksportuoti į visas kitas pasaulio šalis. Skandinavijos rinka yra viena turtingiausių, joje labai ginamos vartotojų teisės, taikomi aukšti kokybės standartai, taigi jei gali įsitvirtinti ten, gali ir daugelyje valstybių. Bent jau toks įvaizdis sudaromas.
Taip pat nemenkai augo eksportas į Vokietiją. Labai augo paslaugų eksportas – didžiausia dalimi vis dar transporto, tačiau ir kitų paslaugų eksportas auga, geografija plečiasi“, – kalba ekonomistas.
Dar vienas, tiesa, mažesnis veiksnys, pasak pašnekovo, buvo tai, kad atsigavo eksportas į Rusiją. Nors didžioji dalis eksporto į Rusiją yra reeksportas, bendra Lietuvos statistiką pagerėjo – po dvejų metų kritimo pastebimas nemažas augimas.
„Eksporto augimo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Auga aukštesnės pridėtinės vertės, turizmo paslaugų eksportas.
Tad jei transporto paslaugų eksporto vertė Lietuvos ekonomikai nėra labai didelė, nes ir nemaža dalis darbuotojų nėra lietuviai, tai kitų paslaugų, turizmo sektoriaus augimas tiesiogiai veikia vietinę ekonomiką. Pirmiausia – per didesnius darbo užmokesčius ir išaugusią darbuotojų perkamąją galią. Vietos rinkai išaugęs tokių darbuotojų vartojimas yra tikrai labai didelis impulsas. Tiesa, didžiąją dalį turizmo augimo susigriebia didieji Lietuvos miestai“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Augimas lėtės, tačiau išlaikys didelį potencialą
Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc.) augs paslaugų eksportas. Prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc., o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. daugiau nei pernai.
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas sako, kad, nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi, Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus, muš eksporto vertės rekordus.
„Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolesnį kilimą“, – sako jis.
Tiesa, šių metų eksporto augimas, pasak V. Ivanovo, taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.
„Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl, jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.
Tas pačias eksporto augimo lėtėjimą galinčias lemti priežastis įvardija ir Ž. Mauricas, tačiau pažymi, kad dalis eksporto augimo yra neišvengiamai „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose.
„Investicijų į Lietuvą ateina daug, ypač į Kauno regioną, todėl drįsčiau teigti, kad eksportas išlaikys augimo tendenciją. Tas pats atėjęs „Continental“ eksportuos beveik visą savo produkciją, o tai gerins eksporto statistiką.
Taigi dalis eksporto augimo jau dabar yra užprogramuota dabartiniuose investiciniuose sprendimuose. Lietuva, sakyčiau, išgyvena pramonės renesansą. Gali būti, kad dešimtmečiui nepraėjus, mūsų pramonės apimtys bus didesnės nei bet kada per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai yra kažkas naujo Lietuvai, ir tai gerins eksporto rodiklius“, – teigia Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...