Kinija – neribotų galimybių ir milžiniškos rinkos šalis. Tuo vos per kelias dienas įsitikino Kauno regiono verslininkai, atvykę vizito į vieną didžiausių pasaulio valstybių.

Šanchajus (Kinija)

Pristatė Kauno regioną

Septyni merai, vienas vicemeras, penki Kauno ir Marijampolės apskričių atstovai bei aštuoni verslininkai – tokia delegacija vakar lankėsi Lietuvos paviljone pasaulinėje parodoje "Expo 2010". Paroda, kurios tema "Better city, better life" (geresnis miestas, geresnis gyvenimas – angl.), pasirodė naudinga miestų merams.

"Merai Kinijos atstovams pristatė savo rajonų projektus: Kauno rajonas – laisvąją ekonominę zoną, Birštonas – kaip sveikatingumo ir kurortinis centras, Kėdainiai – pramonės parką", – vizito nauda neabejojo delegacijos vadovas Arūnas Karlonas, Kauno apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento direktorius.

Pieno upės

Kol valdininkai Lietuvos paviljone kalbėjosi su kolegomis iš Kinijos, mūsų šalies verslininkai tarpusavyje juokavo, kad visas Lietuvos verslas galėtų dirbti vienam šios Azijos šalies regionui, jeigu tik rastume kuo sudominti kinus.

Arnas Grinevičius, atstovaujantis bendrovei "Marijampolės pieno konservai", įsitikinęs, kad Kinija, iki šiol vadinama tobuliausia pasaulio kopijuotoja, po dešimties metų gali tapti viso pasaulio lydere. Todėl lietuviams pats metas ieškoti būdų, kaip patekti į jos vidaus rinką.

"Kinijoje matome didžiules galimybes. Iki šiol čia nebuvo pieno vartojimo kultūros, tačiau kinai perka vis daugiau pieno ir jo produktų. Pieno rinka Kinijoje yra beribė", – kalbėjo A.Grinevičius.

Šios šalies parduotuvėse pieno ir jo produktų atsiranda vis daugiau ir apie 80 proc. jų – importuoti.

"Į Kiniją galėtume eksportuoti pieno miltelius, pieno konservus ir sviestą. Tiesa, kinai patys gamina pieno konservus, nors dar turi problemų dėl kokybės", – teigė lietuvių įmonės atstovas.

Jis neabejojo, kad vienoje didžiausių pasaulio valstybių vietos galėtų rasti ir kiti Lietuvos pieno perdirbėjai: "Jeigu kinai vartotų bent 10 proc. pieno produktų, kiek jų vartoja europiečiai, visa Lietuvos pieno pramonė galėtų dirbti tik šiai rinkai."

Pradžia nebus lengva

Mūsų šalies verslo entuziazmo nemažina ir informacija, kad Kinijoje labai proteguojami vietos gamintojai. "Natūralu, kad kiekviena šalis saugo savo vidaus rinką, tačiau kol tai įvyks, mes galėtume pasinaudoti šios didelės šalies galimybėmis", – vylėsi pašnekovas.

Vis dėlto greitų verslo ryšių "Marijampolės pieno konservai" nesitiki. Anot, A.Grinevičiaus, parodose sutartys nepasirašomos, tačiau vizitas Kinijoje yra galimybė bent jau susitikti su potencialiais partneriais – skardos tiekėjais, įrangos gamintojais.

"Pradžia, žinoma, nebus lengva. Jau vyko keli susitikimai ir pastebėjome, kad kinai ne itin atvirauja ir net vengia atsakyti į klausimus. Matyt, yra gavę tokių nurodymų", – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi verslininkas.

Perprasti kultūrą

Kad lietuviškam verslui nebus lengva rasti kelią į Kiniją, patvirtino ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis. Jis gana atsargiai vertina lietuvių galimybes išplaukti į plačiuosius šios Azijos šalies verslo vandenis.

"Kinijoje labai svarbu perprasti verslo kultūrą. Ši mūsų kelionė daugiau žvalgybinė. Pasidairysime, kur galėtume įkelti koją", – sakė V.Šileikis.

Apie verslo santykių su Kinijoje esančiais klientais subtilybes yra pasakojęs ir "Fermento" generalinis diretorius Algimantas Markauskas. Šioje rinkoje yra susiklosčiusi specifinė prekybos sistema. Pardavėjas neturi galimybės tiesiogiai bendrauti su pirkėju ar prekių užsakovu. Viskas vyksta per kelias tarpinių tiekėjų grandis.

"Anksčiau bendravome su nacionalinio lygio platintojais – jie toliausiai nuo užsakovo. Kai įsteigėme įmonę, jau bendraujame su vidutinės grandies platintojais. Šie turi galimybę bendrauti su tiesioginiais užsakovų tiekėjais. Tokiu būdu atsirado galimybė mūsų žmonėms tiesiogiai užsakovams pristatyti mūsų produktus. Tačiau net ir susitikę su tiesioginiu klientu, negalėsime savo produktų jam parduoti. Kodėl? Jei pats parduosi, greičiausiai nesugebėsi gauti pinigų, nes pinigai mokami tik tiems, su kuriais tiesiogiai bendradarbiauji. Platintojai, kurie yra arčiausiai kliento, jį aplanko vidutiniškai du kartus per savaitę. Niekur kitur pasaulyje nėra tokio dėmesio, tik Kinijoje ir Japonijoje. Tokia tradicija, tie žmonės gerbia vienas kitą, pasitiki vienas kitu, pažįsta vienas kitą", – pasakojo A.Markauskas.

Investicijų antplūdžio nesitiki

Kad po susitikimų kinai plūs investuoti į Lietuvą, vilties nedaug. Prieš kelerius metus viešėdamas Kinijoje V.Šileikis įsitikino, kad kinai investuoja esant dviem sąlygoms: didelei rinkai ir "China town" (Kinijos miestas – angl.).

"Lietuva yra centre didelių rinkų: Baltijos jūros šalys, Nepriklausomų valstybių sandrauga, Vakarų Europa. Iš mūsų šalies visomis šiomis kryptimis galima laisvai judėti. Tai svarbu. Tačiau antrosios sąlygos Lietuva negali patenkinti. O Baltarusija tai jau daro. Minske kuriamas "China town" – tai lyg kinų kvartalas, atskira valstybė, kurioje galioja sava tvarka ir kontrolė. Iš tokių vietų kinai kontroliuoja ir savo verslą užsienyje, – pasakojo V.Šileikis. – Kol Lietuva negali patenkinti šių sąlygų, mums reikia pasinaudoti ryšiais, kuriuos turime visoje Europoje."

Kodėl kinai turėtų rinktis Lietuvą, o ne, pavyzdžiui, Vokietiją? V.Šileikio nuomone, Kinijos verslas taip pat atidžiai skaičiuoja pinigus, tad jos galėtų įvertinti, kad įsikurti Lietuvoje yra daug pigiau nei bet kur Vakarų Europoje. Kinams Lietuva galėtų būti jungtis su Europa.

"Be to, kinai šiuo metu labai intensyviai investuoja į aukštąsias technologijas. Galbūt ir mūsų akademinė bendruomenė turėtų ką pasiūlyti?" – svarstė pašnekovas.

Pažintys padeda

Tačiau lietuvius drąsino Kinijoje gyvenantis verslininkas Julius Daujotas, nelinkęs nuvertinti net ir iš pažiūros nuobodžių dvišalių valdininkų susitikimų.

"Pažintys Kinijoje labai svarbios. Jos galėtų ateityje atverti vartus mūsų verslui ir padėti lengviau įeiti į vietos rinką", – tikino verslininkas.

Vakarykščiame susitikime dalyvavo Siameno, kuris susigiminiavęs su Kaunu, atstovai.

"Siamene nėra gamyklų ir pieną vežasi iš už kelių tūkstančių kilometrų. Lietuvos pieno perdirbėjai galėtų pamėginti čia patekti. Tam gali praversti net ir trumpas susitikimas su Kinijos valdžios atstovais", – tikino verslininkas.