Lietuva ir Ukraina siekia plėtoti ekonominius ryšius, labiau išnaudoti abiejų šalių jūrų uostus

Ukrainos ministrui pristatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ galimybės bei pajėgumai, praneša Susisiekimo ministerija.

„Šiandieniniame, ypač geopolitiniame kontekste, kalbant apie šalių, krovinių, prekių diversifikaciją, būtent Ukraina yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo. Vienas dalykų, ką šiandien konkrečiai pamatėme, – tai puspriekabių gabenimas geležinkeliais iš Ukrainos, iš Turkijos į Lietuvą ir iš Lietuvos toliau į Šiaurę. Tam, kad tai taptų realybe, Ukrainai reikia padaryti labai nedaug – pakeisti teisės aktus, kad puspriekabės būtų traktuojamos ne kaip transporto priemonė, o kaip krovinys. Kalbėjome su Ukrainos ministru, kad nelaukime teisės aktų pakeitimų, startuokime su bandomaisiais projektais jau dabar, ir aš tuo labai džiaugiuosi“, – sako ministras M. Skuodis.

Stiprinant šalių ekonominį bendradarbiavimą, svarbus vaidmuo tenka abiejų šalių jūrų uostams. Ministro M. Skuodžio teigimu, Klaipėdos uostas gali užtikrinti susisiekimą Ukrainos kroviniams ir potencialiai tapti Ukrainos šiauriniais vartais į Skandinaviją. Tuo pačiu Lietuva siekia aktyvesnio Ukrainos Juodosios jūros uostų įtraukimo į Lietuvos verslą, kad Odesa taptų Lietuvos pietiniais jūrų vartais.

Klaipėdoje viešinčiam Ukrainos infrastruktūros ministrui O. Kubrakovui, kaip pažymima Susisiekimo ministerijos pranešime, pristatytas puspriekabių vežimas geležinkelių transportu – naujas Lietuvos inicijuojamas projektas, jungiantis geležinkelius ir uostus Baltijos ir Juodosios jūros maršrutu, puikiai atliepiantis Europos žaliąjį kursą. „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia suinteresuotą Ukrainos verslą pradėti bandomąjį projektą šiame maršrute jau šių metų rugsėjį.

Ministras M. Skuodis atkreipia dėmesį, kad tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų juda dideli krovinių srautai, tačiau Klaipėdos uoste Ukrainos kroviniai sudaro tik apie 1-2 proc. visų krovinių, o geležinkelių transportu vežami Ukrainos kroviniai – apie 3-4 proc. Potencialiai krovinių srautas galėtų būti dešimteriopai didesnis – tai skatina ieškoti naujų būdų ir priemonių jam didinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, Ukrainos kroviniai 2020 m. sudarė 0,9 proc. visų krovinių, kraunamų Klaipėdos uoste. Pagrindiniai kroviniai – augalinės kilmės produktai (grūdai ir kukurūzai), mineralinės ir cheminės trąšos, kietasis mineralinis kuras (granulės iš saulėgrąžų pluošto išspaudų).

„Įvertinant politines ir ekonomines aktualijas, prioritetas šiuo metu – dar labiau diversifikuoti krovinių srautus tiek geografiniu, tiek ir vežamų krovinių atžvilgiu, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų kuo mažesnis“, – pranešime cituojamas ministras M. Skuodis.

Klaipėdoje jau dabar intensyviai investuojama tiek į krovinių geografijos, tiek į visos uosto veiklos diversifikaciją. Jūrų uosto laivybos kanalo gilinimas ir pietinės dalies išplėtimas, planuojama, padės pritraukti naujų investicijų ir padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą.

Geležinkelių transporto srityje ypač aktyviai stiprinami ryšiai su Vakarų Europos rinkomis, Lenkija ir Ukraina. Per Kauną iki Palemono jau nutiesta europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linija, leidžianti tiesiogiai pasiekti Europos krovinių rinką.

Šiemet kovo mėnesį susisiekimo ministras M. Skuodis Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos metu lankėsi Kijeve, kur susitiko su tuomečiu Ukrainos infrastruktūros ministru Vladyslavu Kryklii. Šio vizito metu Lietuvos ir Ukrainos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių transportu ir skaitmeninių leidimų vykdyti tarptautinį keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu srityse. Tai suteikia naujų galimybių abiejų šalių verslui, skatina inovacijų plėtrą.