ES sankcijų poveikis Klaipėdos jūrų uostui taip pat sudarytų iki 20 proc. jame perkraunamų trąšų kiekio (2,5 mln. tonų), uosto direkcija netektų iki 3 mln. eurų pajamų, o uosto krovos kompanijos – iki 11 mln. eurų pajamų.

„ES sankcijos kol kas taikomos ne visoms baltarusiškoms kalio trąšoms, o įvežamoms tik pagal tam tikrus kodus“, – teigia ministerija. 

„Lietuvos geležinkeliai“ netektų apie 19 mln. eurų per metus

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai negautų apie 19 mln. eurų pajamų per metus, teigia bendrovės vadovas Mantas Bartuška.

Pasak jo, preliminariais duomenimis, sankcijos gali 20 proc. sumažinti per Lietuvą geležinkeliais vežamų trąšų ir apie 0,5 mln. tonų naftos produktų.

„Preliminariais skaičiavimais, jei netektume šių krovinių, tai trąšų atveju negautume apie 14 mln. eurų pajamų per metus, o naftos produktų kontekste negautume apie 4-5 mln. eurų pajamų per metus“, – spaudos konferencijoje sakė M. Bartuška.

Pasak jo, jei įmonei pačiai nepavyktų kompensuoti praradimų, iš valstybės reikėtų apie 10 mln. eurų paramos infrastruktūrai išlaikyti.

Jeigu pas kažką logistikos grandinėje sutartys yra trumpesnės, jos, natūralu, nutrūks, sutarčių pratęsti nebus galima, ir tada efektas atsiras.

Jis atkreipė dėmesį, jog sankcijos galios tik naujoms sutartims, todėl vežimai pagal dabartines sutartis toliau galės vykti. „Lietuvos geležinkeliai“ su Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belaruskalij“ turi ilgalaikę sutartį iki 2023 metų pabaigos. Vis dėlto, pasak jo, vežimai sutrikti gali ir anksčiau.

„Tai nereiškia, kad tikrai tie produktai galės važiuoti iki 2023 metų pabaigos, nes sankcijos veikia ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos įmones. Jeigu pas kažką logistikos grandinėje sutartys yra trumpesnės, jos, natūralu, nutrūks, sutarčių pratęsti nebus galima, ir tada efektas atsiras“, – sakė M. Bartuška.

Jo teigimu, norint sušvelninti apribojimų įtaką, siekiama diversifikuoti veiklą, kuo daugiau krovinių vežti geležinkeliais, optimizuoti veiklą. 

„Jei nepavyktų tomis priemonėmis kompensuoti numatytų praradimų, kad transporto sektorius ir toliau liktų konkurencingas, nereikėtų reikšmingai didinti infrastruktūros tarifų, galima ir valstybės parama būtent viešajai geležinkelių infrastruktūrai“, – sakė bendrovės vadovas.

M. Bartuška teigė kol kas išsamiai neaptaręs situacijos su „Belaruskalij“, su ja tik apsikeista informacija, jog krovinius kol kas galima vežti.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ vežė apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.

Pasak M. Bartuškos, sankcijoms paveikus krovinius, Baltarusijos įmonė turės ieškoti alternatyvų.

„Scenarijų, matyt, gali būti įvairių, viešai diskutuojama, kad Rusija siekia perimti baltarusiškų trąšų krovinių srautus, net siūlydama savo pajėgumus Rusijos uoste, o laikinai rusiškas trąšas veždami per Latvijoje esančius savo terminalus. Ar tai įvyks, pamatysime, tai vienas iš scenarijų“, – sakė įmonės vadovas.

„Jei pilnai įsigalios apribojimai daliai trąšų, „Belaruskalij“ bet kuriuo atveju turės ieškoti vežimo alternatyvų ne per Europos uostus, viena iš galimų – Ukrainos alternatyva“, – kalbėjo jis.

Susisiekimo ministras: sankcijų įtaka Lietuvai pradžioje bus menka

Europos Sąjungos patvirtintų sankcijų Baltarusijai įtaka Lietuvos transporto sektoriui, pirmiausia vežant geležinkeliais ir kraunant Klaipėdos uoste baltarusiškas kalio trąšas, pradžioje bus menka, sako susisiekimo ministras.

Marius Skuodis/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

„Pirmas dalykas, tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu sankcijų įtaka Lietuvai bus menka. Sankcijos įsigalioja tik naujoms sutartims, kitaip sakant, tos sutartys, kurios yra sudarytos, jos, tikėtina galės būti taikomos ir toliau“, – žurnalistams penktadienį sakė Marius Skuodis.

Ministro teigimu, Baltarusijai įvestos sankcijos apima tik 20 proc. Lietuvoje kraunamų trąšų. Sankcijos galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25 dienos.

Anot jo, pavyzdžiui, dalis „Lietuvos geležinkelių“, gabenančių baltarusiškas trąšas iki Klaipėdos uosto, sutarčių su „Belaruskalij“ baigiasi 2023 metų pabaigoje.

„Sankcijos apima tik apie 20 proc. Lietuvoje kraunamų trąšų. Kitaip sakant, 80 proc. lieka nepaveiktos, nepaisant sutarčių, nepaisant nieko“, – teigė M. Skuodis.

„Dėl to darau išvadą, kad trumpuoju laikotarpiu sankcijų poveikis yra nedidelis, bet ką reikia pabrėžti – mes nežinome, kokių veiksmų gali imtis mūsų kaimynas. Naftos produktai yra geras pavyzdys – ir be sankcijų naftos produktai buvo nukreipti per Rusijos uostus. Nepaisant sankcijų, gali visko būti“, – svarstė jis.

M. Skuodis pabrėžė, kad prognozuoti, kas bus ateityje su baltarusiškų krovinių srautais, yra labai sunku.

„Čia hipotetiškai galima klausti – galbūt dalis krovinių gali būti nukreipiama per Rusiją, kas būtų kaimynei mūsų naudinga. O gal tų kodų (prekių, kurios nėra sankcionuojamos – BNS), kurie yra leidžiami, krova gali ir išaugti“, – sakė ministras.

Europos Sąjunga ketvirtadienį oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske

Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, sakoma Bendrijos pranešime.