- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra 14-toje vietoje tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių pagal skaitmeninės valdžios brandos lygį, rodo EBPO ataskaita.
Pagal pirmą kartą skelbiamą 33 valstybių narių skaitmeninės brandos lygį Lietuvos DGI indeksas (angl. Digital Government Index) siekia 60,8 proc. ir yra 0,3 procentinio punkto didesnis nei EBPO vidurkis (60,5 proc.).
„Prieš keletą metų pagal EBPO skelbtą bandomąjį tyrimą Lietuva buvo 27-oje vietoje iš 33 valstybių, todėl šiandien matomas šuolis atspindi reikšmingą pažangą skaitmeninės brandos srityje ir įrodo, kad Lietuvoje duomenų valdymas ir panaudojimas yra strateginis prioritetas“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vokietija, Graikija, Slovakija, Šveicarija ir JAV į indeksą neįtrauktos dėl nepakankamų duomenų.
Aukščiausią vietą užėmė Pietų Korėja, Danija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Australija, Estija, Kolumbija, Airija, Prancūzija ir Kanada. Kaimyninė Latvija užėmė 16-tą vietą.
Prieš keletą metų pagal EBPO skelbtą bandomąjį tyrimą Lietuva buvo 27-oje vietoje iš 33 valstybių, todėl šiandien matomas šuolis atspindi reikšmingą pažangą skaitmeninės brandos srityje (...)
Matuojant DGI indeksą valstybių pažanga vertinama pagal šešias skaitmeninės valdžios brandos lygį atspindinčias sritis: skaitmeninį dizaino pobūdį, rėmimąsi duomenimis, valdžią kaip platformą, esminį atvirumą, orientaciją į vartotoją ir aktyvumą.
Aukščiausią vertinimą Lietuva gavo rėmimosi duomenimis srityje užėmusi devintą vietą (75,3 proc.). Latvija čia užėmė 14-ą vietą.
Šioje srityje gerai pasirodė Pietų Korėja, Estija, Airija, Norvegija, Danija, Prancūzija, Kolumbija, Australija ir Švedija.
„Visose šiose šalyse valdžios sektoriaus duomenų valdymas ir naudojimas yra strateginis prioritetas, kurį atspindi visapusiškos pastangos stiprinti duomenų valdymą viešajame sektoriuje ir gerinti prieigą prie duomenų bei dalijimąsi jais“, – teigiama EBPO ataskaitoje.
Prasčiausiai Lietuva pasirodė skaitmeninio dizaino pobūdžio (kuriame vertinama, kaip šalys įgyvendina nacionalinę skaitmeninės valdžios strategiją) vertinime užėmusi 28-ą vietą (59 proc.).
Ataskaitoje pažymima, kad norėdamos pagerinti šį rodiklį valstybės turi geriau stebėti, kaip įgyvendinamos jų strategijos, pasiekiami numatyti rezultatai.
„Tik 40 proc. šalių vertina savo investicijų poveikį ir rezultatus“, – teigiama ataskaitoje.
Pagal valdžios kaip platformos rodiklį (kuriame vertinama, kaip valdžios institucijų paslaugos įtraukia skaitmenines technologijas) Lietuva yra 15-oje (65,1 proc.), pagal esminį atvirumą – 12-oje (56,1 proc.), pagal orientaciją į vartotoją – 15-oje (61,9 proc.), o pagal aktyvumą – 24-oje vietoje (47,7 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas5
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...