- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu Baltarusija uždarytų sieną tarptautiniams kroviniams, pirmiausia nukentėtų ji pati, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Baltarusijos ekonomika yra ties visiško kolapso riba šiuo metu. Ten iš tiesų didelė krizinė situacija, ir viską, ką jie kalba arba daro, turėtų labai apgalvoti, nes viskas apsivers bumerangu jiems patiems pirmiausia. Galbūt kitiems irgi bus žala padaryta, bet gerokai didesnė žala šaliai, kuri tikrai išgyvena ypatingą krizę. Šiuo atveju ne tik politinę, bet ir ekonominę“, – antradienį BNS sakė Linas Linkevičius.
„Todėl tai, kas kalbama, ir tai, kas įgyvendinama praktikoje, kaip rodo patirtis, ne visada sutampa“, – pridūrė jis.
Taip L. Linkevičius reagavo į Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad Minskas imsis ekonominio atsako į Baltijos šalių paskelbtas sankcijas. A. Lukašenkas pareiškė, esą „brandesnės šalys supranta, kad neverta pristoti prie Baltarusijos, nes ji gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, o vokiečių kroviniai negalės taip lengvai patekti į Rytus“.
Lietuvos ministro teigimu, šiais žodžiais A. Lukašenka bando suskaldyti ir Europos Sąjungos valstybių vienybę dėl to, kas vyksta Baltarusijoje.
„Jeigu yra įsivaizdavimais tuose žodžiuose suskaldyti vienybę, išskiriant racionalias šalis ir mažiau racionalias šalis, tai čia metodai įprasti. Tikimasi, kad bus kaip visada – šalys suskils, bendros nuomonės nebus, ir tas poveikis bus arba ribotas, arba jo visai nebus, jie išloš laiko, ir nauja realybė su sena vadovybe, kuri jau neturėtų moralinės, politinės, o greitai ir teisinės bazės toliau vadovauti, išliks“, – teigė L. Linkevičius.
Jis taip pat atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kaltinimus, kad Lietuva esą „dirba nedemokratiškais metodais“ su Baltarusijos opozicijos kandidate Sviatlana Cichanouskaja ir negerbia Baltarusijos suvereniteto.
„Lietuva nesikišo ir nesikiš į kitų šalių, taip pat ir į Baltarusijos, vidaus reikalus, nes neturi nei teisės, nei tokių ketinimų“, – antradienį BNS sakė L. Linkevičius.
„Vienintelis dalykas, kuomet kišomės, tai padėjome tiems, kuriems tikrai grėsė jų saugumui, o gal net ir gyvybei. Tokių buvo jau per 60, ne tik Sviatlana Cichanouskaja. Prieš juos iš tikrųjų buvo naudojami tie galimai nedemokratiniai metodai, apie kuriuos ir kalba S. Lavrovas“, – pridūrė ministras.
Baltarusijos režimui po prezidento rinkimų pradėjus brutaliai malšinti taikius protestus, Lietuvos Vyriausybė nutarė humanitariniais tikslais įsileisti baltarusius.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuvos siūlomas kelias krizei Baltarusijoje spręsti – nauji, sąžiningi, demokratiniai rinkimai, – yra tai, ką ragina daryti ir visos demokratinės institucijos, tarptautinė bendruomenė.
„Kalbant apie S. Cichanouskają ir jos štabą, vienintelis mūsų indėlis – kad tikrai suteikta apsauga. Jie veikia visiškai autonomiškai, veikia taip, kaip ketina veikti, bendrauja su tuo, kuo nori bendrauti, ir daro pareiškimus tokius, kokius daro“, – pareiškė L. Linkevičius.
Lietuva, Latvija ir Estija pirmadienį įvedė nacionalines sankcijas A. Lukašenkai ir dar 29-iems režimo atstovams dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus. Jiems uždrausta atvykti į Baltijos šalis.
Baltarusijoje jau ketvirtą savaitę tęsiasi protestai prieš A. Lukašenkos valdymą ir suklastotus prezidento rinkimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...