Kodėl dalis Lietuvos verslo vis dar tarnauja V. Putino režimui?

Prieš kelis mėnesius liberalas Raimundas Lopata pasiūlė rezoliuciją paversti veiksmais, kad bet kokie verslo ryšiai su teroristine paskelbta Rusija būtų galimi tik su Vyriausybės leidimu.

„Vyksta karas. Yra teroristinė Rusija, kuri žudo ukrainiečius. O mes padedame jiems kariauti su ukrainiečiais? Bet koks verslas su Rusija ar komercinė veikla yra tarnavimas Putino režimui“, – savo nuomonę pabrėžė Seimo narys R. Lopata.

Seimui siūloma priimti dar vieną rezoliuciją, kuri jau įpareigotų Vyriausybę rengti pataisas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vyriausybės įstatymų projektai nuo Administracinio iki Baudžiamojo kodekso, Vyriausybės nutarimai ir pan.“, – vardijo R. Lopata.

Siūlymą nunešus į Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK), idėja pristabdyta.

„Mes ir nurodėme kelią profesoriui, kaip padaryti, kad įvardyta problema būtų efektyviai sprendžiama“, – sakė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Nurodyta, kad Europos Komisija (EK) jau buvo išaiškinusi, jog Lietuva negali savo nuožiūra drausti įmonėms turėti ryšių su Rusija.

„ES ekonominio pobūdžio priemones reglamentuoja ES lygiu priimti sprendimai“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Buvęs teisingumo ministras sako, kai kalbama apie šalies nacionalinį saugumą, Briuselio leidimo nereikia.

„Panašiau į atsikalbinėjimą arba į nenorą ką nors daryti. ES kompetencija yra ribota šiose srityse, bet nacionalinio saugumo klausimai jau yra valstybių kompetencijų klausimai“, – akcentavo teisininkas Gintautas Bartkus.

Iškilo klausimas ir dėl pačios rezoliucijos, kokia jos teisinė reikšmė. Diskusijos, kas yra rezoliucija, atrodo keistokai, kai tai aiškiai parašyta Seimo statute.

„Rezoliucija yra nenorminio pobūdžio teisės aktas, t. y. jis neprivalomas. Rezoliucija skirta tam, kad išreikštų Seimo valią, nuomonę tam tikru klausimu“, – paaiškino rezoliucijos reikšmę G. Bartkus.

Negalime vienu metu ir uždrausti Lietuvos verslininkams daryti verslo Rusijoje, ir kviestis, kaip darė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tūkstančius Rusijos piliečių, IT specialistų dirbti Lietuvoje.

Yra ir siūlymų valdantiesiems būti nuoseklesniems dėl Rusijos.

„Negalime vienu metu ir uždrausti Lietuvos verslininkams daryti verslo Rusijoje, ir kviestis, kaip darė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tūkstančius Rusijos piliečių, IT specialistų dirbti Lietuvoje“, – stebėjosi Seimo narys Giedrius Surplys.

Lietuvos prekyba su Rusija sumažėjo, bet išaugo su Baltarusija, Kazachstanu, kitomis rusų sąjungininkėmis. Klausimų kelia tūkstančiai vis dar į Lietuvą atvykstančių rusų. Rugsėjį apribojus vizas kalbėta, kad tai sustiprins Lietuvos saugumą. Tačiau kas mėnesį įleidžiama po daugiau nei 30 tūkst. rusų. Iškart kalbėta, kad vizų draudime palikta daug išimčių.

„Nacionaliniai vizų turėtojai, t. y. leidimų gyventi šalyje turėtojai, taip pat Šengeno vizų turėtojai, turintys artimų giminaičių Lietuvoje arba ES“, – kas gali būti įleidžiami, vardijo VSAT valdybos viršininkas Saulius Nekraševičius.

Kas mėnesį įvažiuoja po 100 tūkst. baltarusių. Rusija paskelbta teroristine valstybe, bet Lietuva tebeturi daugybę sutarčių ir įsipareigojimų Rusijai, nors ji dar iki invazijos įrodė, kad sutarčių nesilaiko, pvz., slapstydama įtariamuosius Sausio13-osios byloje.

„Pvz., teisminio bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas ir panašūs dalykai su tokiomis valstybėmis, mano supratimu, būtų tinkamas žingsnis, ir tai nėra ES kompetencija“, – pažymėjo G. Bartkus.