- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keturi ministrai ketvirtadienį pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023-2027 metais gaires.
Šios pramonės bei inovacijų poreikius formuojančiame dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai Aušrinė Armonaitė, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė ir Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Skužinskas sakė, kad susitarus dėl gairių „dabar tik prieita kalno papėdė, o pats lipimas dar laukia“. Jo teigimu, vienas skubiausių darbų yra sutvarkyti gynybos pramonės ekosistemos teisinį reguliavimą.
„Visokeriopai remiame Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų prisiimtą iniciatyvą, kad dar šiais metais spėtume atlikti būtiniausius namų darbus, parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą, kurio sektoriui labai reikia“, – per dokumento pasirašymo ceremoniją kalbėjo E. Skužinskas.
Pasak jo, taip pat būtina politiniu lygmeniu apsispręsti dėl šios pramonės vaidmens stiprinant krašto gynybą, didinat strateginę autonomiją.
„Kad galėtume užtikrinti, jog Lietuva bet kokios grėsmės ar geografinės izoliacijos atveju turi galimybę užsitikrinti reikalingas krašto gynybai kritines technologijas, jų aprūpinimą bei priežiūrą vietoje“, – pabrėžė E. Skužinskas.
Asociacijos atstovo teigimu, svarbu, kad milžiniškos investicijos, kurias Lietuva nukreipia į krašto gynybą, nekeliautų vien užsienio gamintojams ar įrangos tiekėjams, bet dalis jų liktų Lietuvoje: „Ne tik kuriant pridėtinę vertę ekonomikai, bet ir plėtojant reikalingas vietines kompetencijas tai strateginei autonomijai užtikrinti“.
Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Klimantas teigė, kad dokumentas atveria naujas galimybes vystyti šalies gynybos pramonę. Pasak jo, dabar gynybos sritis yra ypač inovatyvi ir reikalaujanti glaudaus kariuomenės ir verslo bendradarbiavimo.
„Gairėse nurodyta, kad reikia stiprinti gynybos pramonę, diegti inovacijas, daugiau gynybos srityje bendradarbiauti verslui ir mokslui“, – teigė jis.
Iniciatyvos autoriai tikisi, kad ji padės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.
Gairėse nustatomos šios pramonės plėtros kryptys, tikslai ir prioritetai, pagrindinės plėtros priemonės ir institucijų veiklos sritys. Bus siekiama skirti didesnį finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms.
Seimas šią savaitę atšaukė nuo 1995 metų galiojusį draudimą lengvatinių mokesčių zonose (LEZ) gaminti ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitą amuniciją – nuo 2024 metų jose galės kurtis šalies ir užsienio gamybos pramonės įmonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepersirašiusiems sutarčių elektra gali gerokai brangti: pasidalijo naudingais patarimais11
Žmonės, pasirašę sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais, raginami jas atidžiai peržiūrėti, kol dar yra laiko palyginti kainas ir priimti geriausią sprendimą. Nuo liepos Vyriausybė elektros nebekompensuos. LNK reportaže patarimais dal...
-
Ruošiamasi rekonstruoti kelio Vilnius–Utena ruožą Utenoje2
Ruošiantis skelbti beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius–Utena atkarpos Utenoje rekonstrukcijos rangovo konkursą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pradeda parengiamuosius darbus. ...
-
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?
Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelb...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių7
Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Daržovių augintojai neprisimena, kada prieš sodinimą laistė perdžiūvusią dirvą1
Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didel...
-
Žiniasklaida: nuo liepos už ploniausius plastikinius maišelius prekybininkai ims 1–5 centus67
Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas. ...
-
Siūloma etiketėse nurodyti dabar po privačiais ženklais besislepiančius gamintojus7
Seime skinasi kelią iniciatyva gamintojus, kurie slepiami naudojant privačius prekybininkų ženklus, nuo 2024 metų liepos įpareigoti prekės ar produkto etiketėje nurodyti jų identifikavimo informaciją. ...
-
Seimas bandys tramdyti mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio14
Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio. ...
-
Kainos Lietuvoje per metus augo sparčiau nei Estijoje, lėčiau nei Latvijoje1
Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
RRT: 5G tinklas jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos9
Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais...