- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas.
Pusei vartotojų kokybė svarbu renkantis pieno produktus, dviems iš trijų vartotojų – kai renkasi mėsos arba duonos gaminius, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Apie besikeičiančius vartotojų poreikius perkant maisto produktus „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ pasakojo „Havas Group“ strategijų vadovas Tomas Markūnas ir lyderiaujančias pozicijas tyrime užėmusios bendrovės „Pieno žvaigždės“ produktų technologė Edita Stasytienė.
Analizavo perkamiausias kategorijas
T. Markūno teigimu, vartotojų tyrimą apie maisto produktų pasirinkimo tendencijas paskatino atlikti bendras rinkos stebėjimas, kuomet atrodo, kad visi susikoncentravę į mažas kainas ir nuolaidas.
„Smalsu buvo sužinoti, ar tikrai ta kaina lemia pasirinkimą. Kartu su „Norstat“ atlikome apklausą ir jos metu paaiškėjo, kad svarbu ir kokybė. Tai labai pradžiugino“, – laidoje pasakojo „Havas Group“ strategijų vadovas.
Tyrimo duomenimis, apie pusė apklaustųjų teigė, kad kokybė svarbu renkantis pieno produktus arba patį pieną. Net dviems iš trijų vartotojų kokybė svarbu, kai renkasi mėsą, jos produktus arba duoną, jos gaminius.
Šios trys kategorijos, pašnekovo teigimu, buvo pasirinktos dėl jų populiarumo vartotojų krepšelyje.
Lyderiais netampama per dieną
Pieno ir jo produktų kategorijoje lyderiaujančias pozicijas užėmė „Dvaro“ prekių ženklas, kurio produktų grupėje – pienas, kefyras, varškė, grietinė, sūriai ir kiti gaminiai. Jį vartotojai įvardijo tiek prie perkamiausių, tiek prie siejamų su kokybe.
Bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovės teigimu, tokie rezultatai džiugina, o juos lemia ilgametis įdirbis, padėjęs pelnyti vartotojų pasitikėjimą.
„Prekių ženklo gyvavimas yra kaip žmonių santykiuose. Žmonės bendraudami vienas su kitu įgauna pasitikėjimą. Pasitikėjimas yra svarbiausias bruožas bendravime, lygiai taip pat yra ir su prekių ženklu. Yra vartotojas ir gamintojas, tarp jų yra prekių ženklas ir šitas pasitikėjimas nėra iš karto gaunamas, tai yra įdirbis“, – kalbėjo E. Stasytienė.
T. Markūnas pritaria, kad lyderiais netampama iškart ir ką tik rinkoje atsiradę prekių ženklai greičiausiai tokiame tyrime turėtų mažai šansų papulti į aukščiausias pozicijas.
Tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų teigia, kad kokybė jiems asmeniškai yra skonis ir sudėtis, ne mažiau svarbu ir lietuviškumas, ekologiškumas.
Jo teigimu, labai svarbu prekių ženklo investicijos į patį įvaizdį, ilgalaikis darbas, išvystymas ir tai nenutinka per dieną – reikia daug dirbti, kad prekių ženklas ateitų iki tokio momento, kai vartotojas jį įvertina ir juo pasitiki.
„Galima tik pagirti tiek „Pieno žvaigždes“, tiek konkrečiai vystant patį prekių ženklą „Dvaro“, kad yra praeitas ilgas etapas, ilgas kelias ir nepametant nei vienos iš sudedamųjų dalių“, – sakė T. Markūnas.
Pagal ką sprendžiama apie produktų kokybę?
Tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų teigia, kad kokybė jiems asmeniškai yra skonis ir sudėtis, ne mažiau svarbu ir lietuviškumas, ekologiškumas.
E. Stasytienės teigimu, vartotojui sudėtis visada yra svarbi, tačiau išskiria ir kitus reikšmingus dalykus, pavyzdžiui – prekių ženklo patikimumą.
„Patikimumas reiškia, kad ir skonis tavęs nenuvils, galiojimo terminas bus faktinis, toks, koks nurodytas ir galbūt ilgesnis. Taip pat, aišku, pakuotė, patogumas, skoninės savybės“, – pasakojo „Pieno žvaigždžių“ atstovė.
Pasak jos, visa tai gaunama ilgo darbo, didelių investicijų, naujų technologijų diegimo ir bendro darbo dėka.
„Čia dalyvauja ne tik įranga, dalyvauja daug žmonių. Įmonėje dirba labai daug žmonių, kurių darbo stažas apima dešimt ir daugiau metų. Tai yra kvalifikuoti, labai daug patirties turintys darbuotojai, tai yra visuma – daug faktorių – ir iš to gaunasi galutinis rezultatas“, – teigė E. Stasytienė.
Jos teigimu, pagrindinis įmonės tikslas ir siekis – vartotojams visada pateikti kokybišką arba tik geresnės kokybės produktą ir dėl to yra ieškomos naujos technologijos.
„Juk vartotojas keičiasi, jo reikalavimai keičiasi. Mes visada bandome prisitaikyti ir būti lyderiais tų technologijų, naujovių atradimo įdiegime mūsų kompanijoje“, – sakė „Pieno žvaigždžių“ atstovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...