- Saulius Jurgėla
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Modernią kogeneracinę elektrinę statanti Kauno elektrinė jau parengė žemės sklypo detalųjį planą. Pastačius naują elektrinę šiluma kauniečiams atpigs 20 proc.
Svarbus žingsnis
Nauja elektrinė, kurios tiek elektros, tiek šilumos galia sieks 350 megavatų, išdygs esamos Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) teritorijoje.
"Žengtas dar vienas svarbus žingsnis įgyvendinant milijardo litų vertės investicijų projektą Kaune, įtrauktą į šalies Nacionalinę energetikos strategiją. Viešas projekto svarstymas užtruks iki kito mėnesio vidurio. Po to sprendimą dėl detaliojo plano turės priimti savivaldybė", – teigė Kauno elektrinės technikos direktorius Arvidas Ladyga.
Kitas etapas – generalinio rangovo elektrinei statyti atranka. Tikimasi į Kauną pritraukti žinomiausius pasaulyje energetikos įrenginių gamintojus, tokius kaip "Siemens" (Vokietija), "Alstom" (Prancūzija), "Ansaldo" (Italija) ir "General Electric" (JAV).
Kiek anksčiau jau buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, gautas Ūkio ministerijos leidimas plėtrai, atlikta kabelinės trasos parinkimo galiai išduoti studija.
Kauno elektrinės techninė konsultantė yra autoritetinga Suomijos bendrovė "Poyry Energy", konsultuojanti daugelį pasaulio energijos gamintojų.
Tarša mieste mažės
Nauja Kauno elektrinė pradės veikti maždaug po trejų metų. Joje gaminama elektra sumažintų šilumos kainą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija pasaulyje itin vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių daug pastatyta ne tik Vakarų Europoje, bet ir kaimynystėje esančiose Švedijoje ar Latvijoje.
Pasak KTE direktoriaus plėtrai Jurijaus Junevičiaus, naujojoje elektrinėje įdiegus efektyvesnę šilumos ir elektros gamybos technologiją gerokai sumažės teršalų kiekis vienai megavatvalandei energijos pagaminti, nors kuro bus deginama ir daugiau negu dabar.
Be to, naujojoje elektrinėje triukšminga įranga bus montuojama uždarose ir akustiškai izoliuotose patalpose, todėl triukšmo lygis neviršys leistino garso lygio nei elektrinės teritorijoje, nei už jos ribų.
"Naujojoje elektrinėje energijos gamybos technologija atitiks ES aplinkosaugos reikalavimus. Į aplinką išmetamų teršalų kontrolę vykdys automatinė nepertraukiamo stebėjimo sistema. Dirbame principingai: švari aplinka bus išsaugota ateities kartoms", – tvirtino KTE, kuriai valdytojo paslaugas teikia Energijos sistemų servisas, plėtros direktorius.
Tikimasi, kad nauja elektrinė Kaune bus ekonomiškai efektyvesnė už naujai statomą bloką Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose.
Ūkį būtina modernuoti
Kaune energetikos ekspertai jau seniai kalba apie tai, kad miesto energetikos ūkis yra pasenęs ir jo išlaikymas gula gyventojams ant pečių. Nusidėvėjusių katilų, vamzdžių ir trasų kaina – išsipūtusios sąskaitos už šildymą. Todėl vienintelė galimybė sumažinti kauniečių išlaidas šildymui – modernizuoti energetikos ūkį.
Vienas pirmųjų miesto šilumos ūkio modernizavimo etapų yra naujos elektrinės statyba, nes dabartiniai KTE įrenginiai yra nusidėvėję. Naujos elektrinės statybų projektas pradėtas po to, kai atlikus kelias galimybių studijas paaiškėjo, kad efektyviausia kauniečiams yra ne investuoti į dabartinių KTE įrenginių atnaujinimą, o statyti naują kombinuoto ciklo elektrinę. Tokios elektrinės šiuo metu pasižymi efektyviausia energijos gamybos technologija.
Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad atnaujinti būtina ne tik šiluminę elektrinę, bet visą Kauno miesto šilumos ūkį.
Šiluma pigs 20 procentų
Naujos Kauno elektrinės atsiradimas laukiamas ir dėl mažesnių šilumos kainų vartotojams.
KTE vadovas Antanas Pranculis teigė, kad dėl mažesnių kuro sąnaudų elektrinės gaminama šiluma pigs 20 proc. Ekspertams tokie energetikų pažadai taip pat nekelia abejonių.
"Kogeneracinė elektrinė Kaune leistų atpiginti šilumą, nes elektros gamyba ir pardavimas kompensuotų dalį investicijų elektrinės savininkams", – teigė ir Energetikos instituto vadovas profesorius Eugenijus Ušpuras.
"Kauno šiluminė elektrinė gamina ir šilumą, ir elektrą. Tokia gamyba Lietuvoje skatinama. Šiluma reikalinga miestui. Tai efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas, nes Kaunui reikalinga šiluma. Visur, kur yra įdiegtas centralizuotas šildymas, šiluminės elektrinės yra reikalingos", – apie kogeneracinių elektrinių poreikį žiniasklaidai yra sakęs Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius.
Valdžiai investuotojai nesvarbūs
Kaune – vienas didžiausių nedarbo ir skurdo lygis Lietuvoje, tačiau verslininkai pasigenda miesto valdžios dėmesio jų investicijoms. Kauno miesto tarybos opozicija yra ne kartą priekaištavusi merui konservatoriui Andriui Kupčinskui, kad mieste trūksta investicijų projektų, ir siūlė pasimokyti iš Druskininkų, kuriuose vyksta gausybė statybų.
Socialdemokratų partijos vadovė Kaune Orinta Leiputė yra sakiusi, kad dalis verslininkų traukiasi iš Kauno, nes miesto valdžia nededa jokių pastangų naujoms darbo vietoms kurti.
Kaip rodo kogeneracinių elektrinių statybų praktika kituose Lietuvos miestuose – Panevėžyje ir Elektrėnuose, naujų energetikos įrenginių statyba pritraukia nemažai Lietuvos statybininkų ir įrangos tiekėjų. Lietuvoje gaminamos statybinėms medžiagoms, įrangai ir darbo jėgai Kauno projekte bus išleista beveik 100 mln. litų. Naujų darbo vietų atsiradimas teigiamai paveiktų ne tik antro pagal dydį Lietuvos miesto, bet ir visos šalies darbo rinką.
Kaune elektrinės statybų laikotarpiu vien mokesčiai turėtų siekti mažiausiai 25 mln. litų, o elektrinę eksploatuojant – 280 mln. litų.
Apie naujos elektrinės statybą Kaune miesto vadovas yra pareiškęs, kad tai yra ją statančių verslininkų reikalas, į kurį savivaldybė nesikiš.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės kontrolė: ekonomika turėtų būti skatinama ne kompensacijomis
Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. ...
-
Lietuvos–Baltarusijos pasienyje vilkikų eilės sumažėjo
Lietuvoje dėl ribojamo vilkikų eismo Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje padidėjusios vilkikų eilės visuose kontrolės punktuose savaitės pradžioje sumažėjo. ...
-
Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į EK dėl bankų solidarumo mokesčio
Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo. ...
-
Teismas: NMA vadovui A. Muzikevičiui tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovui Aleksandrui Muzikevičiui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepagrįstai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą – už įstaigos vėlavimą vertinant paramos gavėjos paraišką. ...
-
Siūlymui griežtinti verslo liudijimų išdavimą – smulkiojo verslo kritika2
Finansų ministerijai siūlant griežtinti verslo liudijimų išdavimą ir nustatyti jo galiojimo laiką 30 dienų iš eilės, smulkusis verslas tokią idėją kritikuoja. Tuo metu parlamentarų vertinimai skiriasi – vieni sako, kad taip bus ...
-
„Grigeo Klaipėda“: maksimali bendrovės padaryta žala gamtai – beveik 0,3 mln. eurų12
„Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistos nevalytos nuotekos gamtai blogiausiu atveju galėjo padaryti maždaug 277 tūkst. eurų žalos, o bendrovės veiksmuose nėra nusikaltimo sud...
-
„Tele2“ keis ryšio nuolaidas Ukrainoje – nebebus nemokamų paslaugų
Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ po mėnesio keis ryšio tarifus Ukrainoje – su lietuviškomis kortelėmis į Ukrainą išvažiavę žmonės nebegalės naudotis nemokamomis paslaugomis. ...
-
Dvi dukras auginanti mama pragyvena vos už 270 eurų per mėnesį: kaip valstybė turėtų jai padėti?9
Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto....
-
A. Armonaitė: siūlome palankesnius mokesčius talentams bei verslui11
Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą. ...
-
Taršus verslas turės geriau informuoti gyventojus apie būsimą veiklą3
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sugriežtino tvarką, kaip visuomenė turės būti informuojama apie planuojamą aplinką teršiančio verslo veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, pirmadienį pranešė ministerija. ...