- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą įvežamų transporto priemonių padangų skaičius, kaip ir susidarančių padangų atliekų kiekis, kasmet auga dviženkliu skaičiumi. Kas atsitinka su netinkamomis naudojimui padangomis ir kiek jų sutvarkoma mūsų šalyje?
Naujausi Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 29,3 tūkst. tonų padangų, skirtų lengviesiems, krovininiams, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms – 16 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje sutvarkymui surinktų naudotų padangų atliekų kiekis per metus padidėjo 37,7 proc., iki 28,2 tūkst. tonų.
„Tai – oficiali statistika, į kurią neįtraukiamos į šalį su transporto priemonėmis įvažiuojamos ir nelegaliai parduodamos padangos, kurių, mūsų skaičiavimais gali būti arti 14 tūkst. tonų per metus. Taigi, susidarančių padangų atliekų kiekis yra kur kas didesnis, nei skelbiama oficialiai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta (perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota) 91,6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų.
„Lietuvos teisės aktai numato, kad Lietuvoje kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. Vertinant ministerijos pateiktus duomenis, turėtume džiaugtis užduotį viršijančiu pasiekimu. Visgi situacija nėra tokia gera, nes tikrai ne visi gamintojai ir importuotojai organizuoja bei finansuoja naudotų padangų sutvarkymą, turime ir nelegalią rinką. Tai, kad dar daug senų padangų lieka nesutvarkyta puikiai iliustruoja pakelėse, pamiškėse ar prie pastatų dūlančios bei prie buitinių atliekų konteinerių paliekamos senos padangos“, – kalba V. Masalienė.
Duomenys rodo, kad daugiausia netinkamų naudojimui padangų (20,4 tūkst. tonų, arba 72,3 proc. visų padangų atliekų) užpernai buvo išvežta tvarkymui į užsienį, kai 2016 metais šis kiekis tesudarė 7,1 tūkst. tonų. Lietuvoje perdirbtų padangų skaičius per metus sumažėjo 2,4 karto, iki 4,9 tūkst. tonų.
„Naudotos padangos turi patekti pas licencijuotus atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai jas sutvarkytų. Nors šiuo metu Lietuvoje didelių padangų atliekų perdirbimo pajėgumų nėra, rinkoje atsiranda naujų dalyvių – netinkamas naudojimui padangas perdirba bendrovė „Ekologistika“. „Akmenės cemente“ senos padangos deginamos energijai gauti, o daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į Lenkiją deginimui. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas“, – nurodo atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Senos į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir pan., tokiu būdu taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Gyventojai informaciją, kur galima priduoti senas padangas, gali rasti www.atliekos.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...