- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atslūgstant pandemijos nežinomybei ir gerėjant gyventojų finansinei situacijai, vis daugiau lietuvių yra linkę pasinaudoti įvairiais finansavimo sprendimais. „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad šiuo metu 2 iš 3 šalies gyventojų, prireikus, būtų linkę pasinaudoti vartojimo paskola. Tokių gyventojų skaičius per pastaruosius metus išaugo šeštadaliu.
„Augantys darbuotojų atlyginimai, pozityvūs lūkesčiai ir bendrai gerėjanti šeimos ūkių finansinė situacija leidžia gyventojams planuoti didesnės vertės pirkinius ir buities sąlygų gerinimą. Tai patvirtina ir „Swedbank“ duomenys − bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma per devynis šių metų mėnesius, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 21 proc. ir sudarė 74 mln. eurų“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.
Kaip rodo tyrimo duomenys, kas ketvirtas (25 proc.) šalies gyventojas yra linkęs pasinaudoti finansavimu didelės vertės pirkiniams įsigyti, penktadalis (21 proc.) lietuvių kreditavimą pasitelktų būsto remontui bei padengti su sveikata susijusias išlaidas, kone kas dešimtas – asmeninėms ir šeimos narių mokymosi reikmėms.
T. Pulikas pastebi, kad vis daugiau šalies gyventojų pasinaudoja į tvarumą orientuotu finansavimu ir skolinasi saulės elektrinėms ar namų energiniam naudingumui padidinti. Per tris šių metų ketvirčius „Swedbank“ jau yra suteikęs tokio tipo paskolų už, atitinkamai, 1,2 mln. eurų ir 3,1 mln. eurų.
Dar vienas tikslas, kuriam palyginti dažnai skolintųsi šalies gyventojai, yra nenumatytos išlaidos, kurias būtina padengti neatidėliojant.
„Ketvirtadalis apklaustųjų vartojimo kreditu pasinaudotų ištikus nenumatytai situacijai ir staiga prireikus pinigų. Tiesa, tokiems nenumatytiems atvejams mes rekomenduojame turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris atitiktų 3–6 mėnesių atlyginimų dydžio sumą“, – komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Anot T. Puliko, turint tokią finansinę pagalvę mažiau rizikos kelia ir papildomi finansiniai įsipareigojimai. Kaip rodo tyrimo rezultatai, šiuo metu šalies gyventojai be didesnio spaudimo savo biudžetui galėtų mokėti vidutiniškai apie 92 eurus siekiančią paskolos įmoką per mėnesį.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų remontui besiskolinantys gyventojai suteiktą paskolą planuoja išsimokėti per vidutiniškai 7 metus, automobilio paskolą – per maždaug 4,5 metų, o vartojimo reikmėms skirtą paskolą – per kiek daugiau negu 3 metus.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausti 1003 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...