- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjus žiemos sezonui pastebimai sumažėja naudotos automobilių alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams. Pagrindinė to priežastis – naudotu tepalu neteisėtai šildomos kai kurių autoservisų ir įmonių patalpos, juo šildyti namus nevengia ir žmonės. Kodėl iš kaminų į aplinką rūkstanti automobilių alyva kenksminga aplinkai ir žmonėms?
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gamintojai ir importuotojai į Lietuvą kasmet įveža po 20-22 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir perdirbama mažiau nei ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų. Kur dingsta alyvos atliekos, nepatenkančios pas atliekų tvarkytojus, ir tepalas, į Lietuvą įvežamas nelegaliai?
Alyvą į Lietuvą importuojančios bendrovės „P. Markevičius ir Ko“ tiekimo produktų inžinierius Darius Šeštakauskas sako, kad žiemos sezonu naudota alyva tampa didele problema, nes didelis jos kiekis nelegaliai sudeginamas.
„Kai šaltuoju periodu už šešėlinėje rinkoje už panaudotą tepalą dar mokama pinigų, naudota alyva nepatenka pas atliekų tvarkytoją, nes jam už šių atliekų pridavimą reikės dar ir sumokėti. Tokia situacija šalyje jau yra daug metų, todėl klausimas, kaip padaryti, kad būtų nenaudinga parduoti alyvą deginimui, yra itin aktualus“, – teigia D. Šeštakauskas.
Tai, kad žiemą naudotas tepalas sukaupiamas deginimui, mini ir atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė. Pasak jos, itin dažnai alyvos atliekos deginamos krosnyse, šildant patalpas.
„Vartotojai nusiperka naujas krosnis su sertifikatais, kurie nurodo technines įrangos savybes ir taikymą. Tačiau atliekas deginti turi teisę tik atliekų tvarkymo įmonės, turinčios leidimus šiai veiklai, teršalų valymo įrangą ir nepažeidžiant Lietuvos aplinkosaugos teisės aktų bei neteršiant aplinkos“, – sako K. Štelmokaitienė.
Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 iki 2 tūkst. eurų.
Kodėl deginimas kenkia?
Specialistai sako, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje. Maža to, jos kelia pavojų žmogaus sveikatai.
„Dėl alyvos deginimo buitinėse krosnyse į aplinką išsiskiriantis anglies dioksidas (CO2) skatina klimato atšilimą. Aplinkos tarša didėja ir dėl sunkiųjų metalų mikrodalelių, kurių neišgaudo naudojamos krosnys. Skaičiuojama, kad mobilusis transportas išskiria į aplinką apie 30 proc. CO2, likusią dalį – šildymas, pramonė“, – kalba D. Šeštakauskas.
Aplinką ypač teršia deginama transporto priemonių variklių alyva, nes ji, kaip ir automobilių filtrai, yra ypač užteršta.
„Pramoniniai automobilių filtrai nesugaudo mikrodalelių, jų nemato ir žmogaus akis. Tai reiškia, kad po automobilių eksploatacijos, kurios metu alyva yra filtruojama, ji vis tiek turi pakankamai mikrodalelių, kurios neliks krosnyje, o pateks į aplinką. Metalų mikrodalelės per kvėpavimo takus gali patekti į žmogaus kraują ir kauptis kepenyse ar inkstuose“, – sako alyvą į Lietuvą importuojančios įmonės specialistas.
Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas. Tačiau alyvos atliekų regeneravimas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus, leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad naudotas automobilių tepalas teršia aplinką ne tik dėl jame esančių teršalų: į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.
„Automobilių atliekos yra vienas didesnių taršos šaltinių miškuose ir atokesnėse vietose. Ar tai būtų naudotas tepalas, ar kitos automobilių atliekos (vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai, padangos, plastikas ir kt.) turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Daugiausia šių atliekų susidaro automobilių techninės apžiūros ir remonto įmonėse“, – teigia GIA vadovė.
Beje, Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su savo nariais ir partneriais, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas autoservisams rūšiuoti, rinkti ir priduoti atliekas, nuo 2020 metų spalio iki šių metų kovo vykdo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ aktyvųjį etapą. Dalyvauti projekte užsiregistravo 366 autoservisai, o jame dalyvavęs autoservisas per tris šio etapo mėnesius pridavė vidutiniškai po pusę tonos naudotų tepalų.
Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt) arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų tvarkytojų ir atliekų priėmimo aikštelių sąrašą, atliekų priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...