- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsigaliojo naujos sankcijos Rusijai – per Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis nebegalima vežti rusiško cemento, alkoholio, prabangos prekių. Ilgai laukti nereikėjo, kol į šiuos ribojimus sureagavo rusiška pusė. Kaliningrado gubernatorius jau pasiūlė atsaką, pasakojama LNK reportaže.
„Eilinė isterijos dozė lietuvių bei Lietuvos atžvilgiu, bet, džiaugiuosi, niekas dar nešaudo, nemuša, nepadeginėja“, – kalbėjo Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Lietuvos geležinkelių duomenimis, naujos sankcionuojamos prekės sudaro 15 proc. visų per Lietuvą į Kaliningradą geležinkeliais gabenamų krovinių. Daugiausiai, 9 proc., sudaro juodieji metalai, cementas – 3 proc., alkoholis – 1,4 proc., o medienos produktai – 0,6 proc.
„Manau, kad tai yra sunkai sukontroliuojama. Gali būti netgi taip, kad rusai padidins leidžiamų krovinių kiekį per Lietuvą, o tie kroviniai, kuriems taikomos sankcijos, jie keliaus į Baltijos jūrą. Galbūt ilgai, sunkai ir brangiai. Galiausiai tas srautas bus toks, kaip iki šiol“, – pasakojo Vilniaus Pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Per Lietuvą važiuojantiems Rusijos traukiniams į Kaliningradą ir iš jo dar kovo mėnesį planuota sraigtasparnių palyda, tačiau vidaus reikalų ministrė jau tada sakė, kad visko sužiūrėti nepavyks.
„Pakiltų sraigtasparniai ir lydėtų traukinį viso tranzito metu. Galbūt ne kiekvieną traukinį, reikėtų susidėlioti atitinkamą algoritmą bei rizikas“, – kovo pabaigoje kalbėjo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Kaliningrado tranzitą telefonu suskubo aptarti Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas, tačiau kol kas jų viešos reakcijos nėra, o Kaliningrado gubernatorius jau garsiai kalba apie bausmę Lietuvai. Ją išplatino „Telegram“ kanale.
„Kaip atsakomąją priemonę siūlome visiškai uždrausti prekių judėjimą (įskaitant tranzitines prekes iš trečiųjų šalių) tarp trijų Baltijos valstybių ir Rusijos (išskyrus Kaliningrado sričiai). Tai leistų dirbti jūrų vežėjams ir suteiktų darbo vietų Kaliningrado uostams, kurie smarkiai nukentėjo dėl ES taikomų apribojimų. Be to, būtina nustatyti jūrų tarifą tokio paties dydžio, kaip ir geležinkelių tarifas“, – rašė Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tokie grasinimai Lietuvos verslui reikštų milijoninius nuostolius.
„Keli šimtai milijonų. Tai yra ženklios sumos, tai – mums nuostolis, nes žinome, kad mūsų transporto verslas yra lyderis Europoje“, – teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Tačiau Vyriausybė kalba, kad sankcijos neskaudės Lietuvai tiek, kiek pačiam Kaliningradui.
„Tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva energetikoje šiuo metu neturi kokių nors reikšmingų ekonominių santykių“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Per Lietuvą vykdavo 605 tūkst. tonų rusiškų krovinių kelių transportu ir dar devynis kartus daugiau geležinkeliais. Kaliningradas jau jaučia dalies prekių stygių.
Tai yra parodoma kaip dar vienas nesusišnekėjimas tarp Lietuvos ir Europos Komisijos. Bandoma pateikti, kad ES yra žlunganti organizacija.
„Buvo visiškai išpirkti virduliai bei smulki buitinė technika, jos tiesiog neliko ir dar kol kas neatsirado“, – pasakojo S. Šamborskis.
Iki šiol neaišku, ar nebus taip, kad skaudančias sankcijas teks tikslinti. Lietuva dar nesulaukė Europos Komisijos išaiškinimų dėl ankstesnio prekių gabenimo draudimo. Tačiau Briuselio koridoriuose kalbama, kad tikriausiai jų ir nebus.
„Komisija nebesiruošia ieškoti kokio nors papildomo išaiškinimo, o yra galvojama apie septintąjį sankcijų paketą, kuriame kas nors dėl tranzito gali būti sudėliota kitaip, negu galioja dabar“, – kalbėjo europarlamentaras Andrius Kubilius.
Šią situaciją savo propagandai bando išnaudoti Rusija.
„Tai yra parodoma kaip dar vienas nesusišnekėjimas tarp Lietuvos ir Europos Komisijos. Bandoma pateikti, kad ES yra žlunganti organizacija“, – teigė Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė.
Yra ir daugiau melagienų, kurias Lietuvai tenka atremti. Analitikė sako, kad nuo birželio 17 dienos, įsigaliojus ketvirtajam sankcijų paketui, Rusijos propaganda prieš mus tiesiog plūsta.
„Informacinėje erdvėje yra didžiulis srautas. Galima sakyti, kad išaugo trečdaliu“, – tęsė D. Daškevičiūtė.
Rugpjūčio 10 dieną įsigalios dar vienas draudimas tranzitu vežti anglį bei kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą ir jos produktus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...