Kurie sektoriai laimės?
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad įtakos kitąmet augsiančiam vartojimui daugiausia turės Seimo sprendimas gyventojams leisti nuo 2026-ųjų laisviau išsiimti lėšas iš pensijų fondų. Efektas bus momentinis šalies ekonomikos augimas iki 2027-ųjų, tad tiek LB, tiek šalyje veikiantys komerciniai bankai pastaruoju metu gerina kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes.
Pavyzdžiui, „Citadele“ bankas dar birželį planavo, kad 2026 m. Lietuvos BVP padidės 2,3 proc., dabar prognozė pakilo iki 3 proc. Banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog iš tiesų labai tikėtina, kad dalis iš pensijų fondų atsiimtų pinigų kitąmet nutekės vartojimui.
„Dėl reformos pirmiausia laimės nekilnojamojo turto (NT) rinka, t. y. tradicinis dalykas. Tačiau, mano subjektyvia nuomone, pardavimai gali labiau pasimatyti žemės sklypų segmente, nes tie pinigai nebūtų pakankami, kad kardinaliai padidintų pradinį įnašą būsto paskolai. Tačiau dalis žmonių, aišku, tomis lėšomis galės papildyti ir savo pradinį įnašą, todėl antroje vietoje matyčiau pradinių įnašų augimą ir patį butų pirkimą“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Greta iš pensijų reformos naudos gausiančių veikėjų jis mato ir automobilių pardavėjus. Pasak ekonomisto, iš pensijų fondų atsiimtų lėšų užteks didesniam lizingo pradiniam įnašui automobiliams pirkti, todėl naujų arba kelerių metų senumo automobilių rinka turėtų gerokai suaktyvėti.
„Dar viena kategorija, kuri laimės, tai statybinių medžiagų pardavėjai, nes dalis žmonių nepirks naujo buto, bet norės kardinaliai pagerinti savo dabartinį būstą, pavyzdžiui, suremontuoti butą ar namą, – numato A. Izgorodinas. – Na, ir aišku, dalis žmonių, deja, tuos pinigus pravalgys, t. y. išleis kelionėms, vienkartinėms prabangos prekėms.“
Atsargiau prognozuoti
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus siūlo atsargiau projektuoti įvairius ateities scenarijus. Pasak jo, vartotojai, kurie atsiims lėšas iš pensijų fondų, nepuls vienu metu realizuoti tų pinigų rinkoje, todėl suirutės nebus.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad vartojimą formuoja tos pajamos, kurios pasižymi nuolatinumu. „Iš antrosios pensijų pakopos paimtos lėšos tų žmonių, kurie nutrauks kaupimą, ekonomikoje bus suprantamos ne kaip nuolatinės, o laikinos pajamos, ir jos formuoja taupymą. Taupymas yra lėšų atidėjimas šiandien dėl didesnio vartojimo kitą kartą, galbūt netolimoje ateityje. Išsiėmus lėšas iš fondo, jos bus skirtos brangesnėms prekėms įsigyti“, – teigia A. Bartkus.
Einamąjį vartojimą skatina kasdienės žmonių išlaidos, ir jis, pasak ekonomisto, keisis: „Tačiau šitas vartojimo prieaugis susietas ne su tomis lėšomis, kurias asmuo pasiims iš kaupimo, o su tuo, kad, jam pasitraukus iš kaupimo, nebereikės kas mėnesį pervesti 3 proc. savo pajamų. Tiek asmuo skirs vartojimui. Jis paaugs, bet labai nežymiai. Tų, kurie nebekaups, vartojimas galbūt pakils apie 2 proc. Tiesą sakant, individas pats galbūt net nereflektuos to, kad jis daugiau vartoja, nes nelabai supras šį dalyką.“
„Kodėl žmogus pasitrauks iš kaupimo? Pavyzdžiui, dėl pagalbos vaikams sukaupti pradiniam būsto paskolos įnašui, tai gali būti papildoma suma prie naujo automobilio pirkimo, būsto remonto. Tai nėra kasdienės išlaidos ir visi nepuls pirkti tos pačios prekės vienu metu, tai gana tolygiai pasiskirstys po rinką“, – akcentuoja A. Bartkus.
Įvairiais ekonometriniais vertinimais, 1 proc. spartesnis vartojimo augimo tempas siejamas maždaug su 0,2–0,25 proc. spartesne infliacija. Kaip aiškina VU ekonomistas, vartojimo augimas spartina kainų augimą, tačiau kainų prieaugiai nėra labai dideli ar tokie, dėl kurių reikėtų labai baimintis.
Ką pasiekė šios reformos vykdytojai? Jie padėjo daliai žmonių susimažinti senatvės pensijas, bet dabar realizuoti vieną ar kitą vartotojo sprendimą.
Kam naudingiausia kaupti?
A. Bartkaus teigimu, jei iš antrosios pensijų pakopos pasitrauks gana daug žmonių, tai rodys, kad jie nepakankamai vertina senatvės riziką. Tai taip pat būtų argumentas šią sistemą padaryti privalomą.
„Senatvės pensijos tų asmenų, kurie pasitrauks iš kaupimo, natūraliai pasidarys mažesnės, nes neliks šios kaupimo dalies. Ne dėl to, kad joje „Sodros“ dalis sumažės – gink Dieve, ne. Šie žmonės turės tik „Sodros“ pensiją, o nepasitraukę iš kaupimo gautų papildomų pajamų“, – pabrėžia ekonomistas.
„Ką pasiekė šios reformos vykdytojai? Jie padėjo daliai žmonių susimažinti senatvės pensijas, bet dabar realizuoti vieną ar kitą vartotojo sprendimą“, – konstatuoja jis.
A. Bartkus yra atlikęs skaičiavimų, kam labiausiai apsimoka kaupti antrojoje pakopoje. „Asmuo, kuris visą gyvenimą gavo minimalų atlygį, išėjęs į senatvės pensiją gaus 67 proc. turėto darbo užmokesčio. Jeigu jis dalyvautų kaupime ir kaupimo rezultatai būtų ganėtinai kuklūs, nesiskiriantys nuo darbo rinkos situacijos, galėtų tikėtis maždaug 88 proc. turėto darbo užmokesčio“, – dėsto ekonomistas.
„Tas, kuris gauna vidutinę algą, išėjęs į senatvės pensiją gaus 47 proc. turėto darbo užmokesčio. Jeigu jis dalyvautų ir kaupime, gautų 65 proc. savo turėto darbo užmokesčio, – tęsia jis. – Turtingiausias (mėnesio atlygis didesnis nei trys vidutiniai atlyginimai), nedalyvaudamas kaupime, išėjęs į senatvės pensiją gautų 30 proc. turėto darbo užmokesčio, o jei jame dalyvautų, gautų 44 proc. turėto darbo užmokesčio.“
„Kitaip tariant, kaupime naudinga dalyvauti visiems, bet labiausiai naudinga mažiausiai uždirbantiems. Tiems, kurie gauna mažiau negu vidurkį, nes jie naudojasi 1,5 proc. subsidija, kuri skiriama ne nuo individo algos, o nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – aiškina A. Bartkus.
„Tai labai didelis privalumas kaupimui, nes jūs ne tik 3 proc. savo algos įnešate, bet ir gaunate papildomai 1,5 proc. subsidiją nuo vidutinio darbo užmokesčio iš valstybės“, – pabrėžia ekonomistas.
Daugiau investuos?
Nors kaupimas naudingas visiems, vis dėlto LB skaičiuoja, kad vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį iš pensijų fondų pasitrauks apie 20 proc. dalyvių, kurie atsiims apie 1,13 mlrd. eurų. A. Izgorodinas mano, kad 65 proc. šių asmenų skirs lėšų investicijoms, o 35 proc. – vartojimui.
„Netikiu prognoze, kad tie pinigai bus tiesiog pravalgyti, nes Lietuvos gyventojų finansinis išprusimas yra labai pasikeitęs į gerąją pusę, todėl manau, kad tokių, kurie išsiims pinigus ir juos pravalgys, bus mažuma“, – teigia ekonomistas.
„Tos vienartinės išlaidos iš esmės negeneruos jokios pridėtinės vertės, bet galbūt daliai žmonių jos yra būtinos. Tarkime, jeigu žmogus dešimt metų neremontavo būsto ir dabar staiga turi tokią galimybę, tai nėra kritikuojamas dalykas, tai suprantama. Tam tikra prasme tai irgi investicija į savo gyvenimo kokybę, bet ne aktyvus“, – sako A. Izgorodinas.
Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat atkreipė dėmesį, kad, leidus laisviau pasitraukti iš pensijų fondų, valstybė turėtų skatinti ir investavimo kultūrą. Jis netgi užsiminė, kad galbūt verta svarstyti apie investicinį auksą, kurio kainos pastaruoju metu kopia į rekordines aukštumas.
A. Izgorodinas sutiko pasidalyti, ką pats ketina daryti. „Pirmiausia, turėkime omenyje, kad man iki pensijos dar labai toli, 25 metai. Tačiau darau du dalykus. Pirma, ketinu pasilikti pensijų kaupimo sistemoje, nes manau ir žinau, kad ilgalaikėje perspektyvoje akcijų ir finansų rinkos kyla ir ilguoju periodu investuoti apsimoka, tai vis tiek bus papildomi pinigai prie pensijos“, – teigia jis.
„Antra vertus, pensijų fondai negali investuoti rizikingai ir jie yra priversti investuoti atsargiai, nes kalbame apie mūsų ateities pensijų pinigus. Aš tą mažiau rizikingą pensijų fondų strategiją papildau savo labiau rizikinga asmenine strategija, – dalijasi ekonomistas. – Investuoju į JAV finansų rinkas, ir investuoju asmeniškai […]. Tačiau tai, aišku, labai priklauso nuo situacijos rinkoje. Pavyzdžiui, labai stipriai papildžiau portfelį, kai balandį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie tarifus, nes prognozavau, kad galiausiai jie bus daug mažesni, ir taip atsitiko. Tada labai stipriai papildžiau portfelį, nes rinkos stipriai krito.“
„Dabar elgiuosi atsargiau, tačiau bet kokiu atveju kiekvieną mėnesį šventai, nepriklausomai nuo orų sąlygų, savo portfelį papildau. Tie pinigai bus naudojami mano pensijai – ar rinkos rytoj nukris, ar jos pakils, aš tuos pinigus vis tiek laikysiu savo pensijai“, – pabrėžia A. Izgorodinas.
Pasikeitusi kultūra
Nors nesiremia konkrečiais duomenimis, tačiau ekonomistas teigia iš aplinkos susidarantis įspūdį, kad investicijų aktyvumas Lietuvoje kyla, ir netgi labai stipriai. Pasak jo, tai neišvengiamas dalykas, nes iš mažų atlyginimų valstybės Lietuva tampa euro zonos vidurkio šalimi, o ateityje greičiausiai vidurkį dar ir pralenks.
„Ūkiškai kalbant, žmonės turi daugiau pinigų ir turi šiokį tokį pinigų rezervą. Turint omenyje, kad infliacija nuolat naikina tą rezervą, žmonės yra priversti investuoti ne tik dėl to, kad turi kapitalo, bet ir dėl to, kad tas kapitalas nuolat nuvertėja“, – sako jis.
„Kita vertus, antras labai svarbus aspektas, kad dabar investuoti į rinkas yra gerokai paprasčiau nei prieš 10–15 metų. Pavyzdžiui, kai aš pradėjau savo investavimo į rinkas karjerą, realiai tai galėjo daryti tik tie, kurie su tuo turėjo praktinių reikalų, tai buvo labai sudėtingas procesas. Nusipirkti kokį nors aktyvą buvo vos ne tas pats, kas nusipirkti butą ar automobilį, pagal visas procedūras“, – prisimena A. Izgorodinas.
Dabar situacija kardinaliai pasikeitė, žmogus gali neišeidamas iš namų, naudodamasis išmaniuoju telefonu paprastai investuoti. „Investicijos dabar iš esmės nereikalauja tiek profesionalių techninių įgūdžių, kaip buvo prieš 10–15 metų. Tai labai svarbu, nes dabar žmogus nebūtinai turi turėti finansinį išsilavinimą, kad galėtų teisingai investuoti. Manau, kad tai labai prisideda prie investicijų kultūros Lietuvoje augimo, o ateityje situacija keisis, t. y. investuoti į NT bus vis sunkiau, nes NT kainos labai kyla, norint pirkti antrą butą reikia didesnio įnašo, tai tampa brangiu malonumu“, – pabrėžia jis, nors ir priduria, kad investavimas į NT Lietuvoje vis tiek išliks tradiciškai populiarus.
Ar reikia dar vieno fondo?
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo steigti specialų gynybos fondą, į kurį investuotų pasitraukę iš pensijų fondų. Pasak A. Izgorodino, žmonės, kurie nori investuoti į gynybą, jau dabar gali tai padaryti labai paprastai. „Yra ir pavienės gynybos įmonių akcijų Europoje, yra ir visokiausių, tikėtina, obligacijų platinimų. Dabar nėra problemos investuoti į gynybą, bet projektas turi būti patrauklus“, – pabrėžia jis.
Ketinu pasilikti pensijų kaupimo sistemoje, nes manau ir žinau, kad ilgalaikėje perspektyvoje akcijų ir finansų rinkos kyla ir ilguoju periodu investuoti apsimoka.
„Mano supratimu, rinkoje dabar labiau vyrauja konkurencingų projektų trūkumas, o investuotojų pakanka. Tačiau jeigu toks fondas bus steigiamas, jis turės įrodyti, kad yra toks pats patrauklus, galbūt pasakysiu brutaliai, bet kaip „Invidia“ (pasaulinės lustų milžinės) akcijos, nes žmogus, kuris turi investicinę sąskaitą, jau gali pasirinkti, kur dėti savo pinigus. Valstybė čia turėtų konkuruoti su privačia rinka, – teigia A. Izgorodinas. – Ar reikalinga dar viena priemonė? Nemanau, kad ji pakeis Lietuvos gyventojų investicijų struktūrą.“
Panašios nuomonės laikosi ir VU ekonomistas A. Bartkus. Pasak jo, socialinio draudimo fondo esmė yra ekonomiškai palankiais laikais sukaupti rezervų sistemoje, kuri leistų jai funkcionuoti ir atėjus blogesniems laikams, neprasiskolinant.
„Gynybai fondo nereikia, nes gynybos finansavimo poreikis nėra pastovus, – aiškina ekonomistas. – Gali būti periodų, pavyzdžiui, kaip dabar, kai reikės didesnio finansavimo, nes reikia pastatyti daug infrastruktūros objektų, nusipirkti daug įrangos. Tačiau vėliau poreikis bus natūraliai mažesnis, nes įranga, ginklai bus nupirkti, infrastruktūra parengta, tik reikės ją palaikyti.“
Taip pat A. Bartkus aiškina ir kelių finansavimo poreikius: yra periodų, kai keliams tiesti reikia daugiau lėšų, tačiau vėliau tereikės juos palaikyti, renovuoti ir kelių tiesimo spaudimas ateityje bus mažesnis. „Todėl visas kitas valstybės reikmes reikia finansuoti iš bendrų valstybės lėšų, neskirstant į jokius fondus“, – pabrėžia VU ekonomistas.
„Seimo narys Laurynas Kasčiūnas turėjo gal ir neblogą iniciatyvą dėl gynybos obligacijų, bet tai jau pamiršta. Valstybė sukuria kokią nors priemonę, bet paskui neskiria jai deramo rinkodarinio palaikymo ir ji paprasčiausiai nunyksta, jos nelieka. Todėl, jei atsiras ir ponios B. Vėsaitės iniciatyva, bijau, jog jei viskas bus vystoma senoviniu stiliumi, kad viskas vyksta vos tik mostelėjus Seimo lazdele, tai baigsis prastai“, – sako A. Bartkus.
„Valdžia turėtų suprasti, jog jei norite, kad jūsų priemonės funkcionuotų, turite užsiimti rinkodara“, – akcentuoja jis.
Kitoks Estijos problemų paveikslas
Estijos centrinio banko duomenimis, infliacija šalyje dėl 2021 m. analogiškos įvykdytos reformos buvo maždaug 1–2 procentiniais punktais didesnė, nei nebūtų buvę reformos. Kaip skelbiama, Estijos gyventojai atsiėmė apie 1,34 mlrd. eurų, atitinkančių 4,6 šalies metinio BVP 2021 m.
Vėliau, iš esmės pastaruosius kelerius metus, šalis susidūrė su ekonomine stagnacija, tai neretai buvo siejama ir su pensijų reforma. Tačiau A. Izgorodinas sako, kad būtų labai rizikinga dabar komentuoti Estijos situaciją tik šios reformos kontekste.
„Atsakant buhalteriškai, Estijos ekonomika šiuo metu yra silpniausia Baltijos regione, dvejus metus buvo recesijoje ir tik dabar prasidėjo trapus ekonomikos atsigavimas. Tačiau tai neturi nieko bendro su pensijų reforma“, – teigia jis.
„Recesijoje Estija buvo dėl dviejų priežasčių: pirma, jie turi didžiausią privataus sektoriaus įsiskolinimo lygį Baltijos regione, o euro zonoje pakilus palūkanoms, jų įmonės ir gyventojai tai pajuto gerokai labiau nei Lietuva ir Latvija“, – aiškina ekonomistas.
Antra priežastis yra susijusi su Estijos eksporto struktūra. Lietuva daugiausiai prekiauja su Vokietija, o jos ekonomika iš esmės nejautri Europos Centrinio Banko (ECB) politikai, nes tik nedidelė dalis paskolų Vokietijoje yra išduodama už kintamas palūkanas, dėsto A. Izgorodinas.
„Pavyzdžiui, Estija daugiausia eksportuoja į Skandinaviją, o Skandinavijos regione, kuris apima ir Baltijos regioną, kai kalbame apie finansų rinką, dominuoja paskolos už kintamas palūkanas, – teigia jis. – Taip jau atsitiko, kad mes prekiaujame su Vokietija, kuriai šis klausimas ne toks jautrus, o Estija labiau prekiauja su Skandinavija, kur tas klausimas toks pats jautrus kaip ir mums. Atitinkamai Estijos eksportas dėl pakilusių palūkanų nukrito labiau negu Lietuvos arba Latvijos.“
„Nesiečiau Estijos ekonomikos stagnacijos su tuo, kad jie prieš keletą metų išsiėmė pinigus iš pensijų fondų ir įvyko kažkoks krachas. Recesija vyko dėl visiškai kitų priežasčių, nereikėtų manipuliuoti duomenimis, pensijų reforma yra tik vienas iš elementų. Jeigu Lietuva daugiausia eksportuotų į Skandinavijos rinką, patikėkite, ir mūsų ekonomika tikrai neaugtų po 3 proc. kasmet“, – tikina A. Izgorodinas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)