- Mindaugas Grinius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką baigus studijas tampa vis sunkiau, o būsto politikoje jaunimas nėra prioritetas. Tai patvirtino ir neseniai atliktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų tyrimas, kurio metu buvo apklausta 1,2 tūkstančio 18-35 m. amžiaus žmonių.
„Jaunimui, ieškančiam būsto, daugiausia sunkumų kyla dėl didelių nuomos ar išlaikymo kaštų, nepalankių įsigijimo sąlygų. Taip pat dėl to, kad bankai kelia aukštus reikalavimus paskolų gavėjams, arba tiesiog todėl, kad neretai nepavyksta rasti tinkamo ar kokybiško būsto“, - teigia VDU socialinių tyrimų centro atstovė Rūta Brazienė.
Tyrimas atskleidė didelius skirtumus tarp Europos šalių. Tradiciškai vėlyvas išėjimas iš tėvų namų buvo ir yra būdingas Pietų Europos šalių jaunimui. Tačiau pastaruoju metu šios tendencijos vis dažniau pastebimos ir kitose Europos šalyse.
Didžiausia dalis 25-34 m. asmenų, gyvenančių su tėvais, yra Rytų Europos (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje) bei Pietų Europos (Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje) šalyse, o mažiausia - šiaurinėse valstybėse (Suomijoje, Švedijoje, Danijoje).
Visoje Europos Sąjungoje beveik pusė (46 proc.) 25-34 m. amžiaus asmenų vis dar gyvena su tėvais. Jaunimas naudojasi keliomis pagrindinėmis strategijomis: gyvena su tėvais, nuomojasi arba įsigyja nuosavą būstą. Tik labai nedidelė dalis jų Lietuvoje gali įsigyti būstą, sumokėję iš karto visą rinkos kainą, - didžioji dalis perka su paskola.
Visoje Europos Sąjungoje beveik pusė (46 proc.) 25-34 m. amžiaus asmenų vis dar gyvena su tėvais.
Per pastarąjį dešimtmetį būsto rinkoje įvyko didelių pokyčių, kurie pirmiausia lėmė suprastėjusias sąlygas jauniems asmenims įsigyti būstą. Tai - išaugusios įsigijimo ir nuomos kainos, kurios prieš 2008 m. krizinį laikotarpį pasiekė rekordinį lygmenį, taip pat paskolų sąlygos, įmokų dydis ir kiti rodikliai, dėl kurių būstas yra neprieinamas tik pradėjusiems dirbti po studijų ar mokyklos baigimo.
Pasibaigus krizei, būsto kainos ir vėl pastebimai auga: palyginus 2016 ir 2017 metų pirmuosius ketvirčius, būsto kainos euro zonoje išaugo 4,1 proc., tuo tarpu visoje ES - 4,7 proc. „Eurostat“ duomenimis, būstai labiausiai brango Rytų ir Vidurio Europoje: Čekijoje (11,0 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). Stabiliausios kainos išliko Italijoje - ten jos padidėjo vos 0,1 proc.
Galimybes įsigyti būstą ar išsimokėti būsto paskolą gana nepalankiai vertina daugelis apklaustųjų. Net 95 proc. jų pritarė nuomonei, kad jaunam asmeniui išsimokėti tokią paskolą yra pakankamai sunku. Panašiai galvoja ir gaunantieji vidutines pajamas: 90 procentų respondentų pritarė, kad gaunant vidutines pajamas paskolą išsimokėti taip pat pakankamai sunku.
Būsto politikoje jaunimas nėra prioritetinė grupė. Tačiau neseniai šioje srityje valdininkai ėmėsi reikšmingų pastangų - labai svarbu paminėti nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą Lietuvos regionuose, kuris leis jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti.
Tuo tarpu tyrime dalyvavęs jaunimas pasisako už svaresnį valstybės vaidmenį būsto politikoje. Net 65,4 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pritarė nuomonei, kad bankai labiau reguliuoja apsirūpinimą būstu nei valstybė, ir tik kiek mažiau nei trečdalis (28,7 proc.) sutiko, kad valstybė apskritai neturėtų kištis į apsirūpinimo būstu klausimus, nes tai paties žmogaus asmeninė atsakomybė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...