Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas sako, kad verslas nuolat kreipiasi į komitetą dėl informacijos trūkumo. Tuo metu komunikacijos specialisto Arūno Armalio nuomone, krizei perėjus nuo sveikatos iki ekonominės, Vyriausybei jau reikėtų galvoti, kaip pateikti daugiau informacijos ir per verslui aktualias ministerijas.

„Iš tiesų ne tik reikalingiausios ministerijos verslui – Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – stringa su komunikacija. Stringa su komunikacija ir Kultūros ministerija, šitas sektorius labai pakabintas ore. Stebint, kaip Vyriausybė dabar komunikuoja, matome premjerą ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Prieš geras porą savaičių ta medicininė krizė pradėjo virsti ir ekonomine krize – matome verslus, kurie skelbiasi, kad yra parduodami dėl karantino sukeltų problemų. Taigi mes lygiagrečiai su medicinine krize matome ir ekonominę krizę. Ir čia toliau laikyti Vyriausybės komunikacijos smaigalyje tik sveikatos apsaugos ministrą jau yra klaida, nes natūraliai verslas pradeda pasigesti jiems aktualiausios informacijos“, – Eltai sakė A. Armalis.

Anot jo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pakankamai aiškiai ir greitai komunikavo priemones, kurias taiko VMI.

„Tačiau iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, iš vienos pusės, nieko keisto, kad ten nėra (priemonių komunikavimo – ELTA), nes ten yra ministerija be galvos – turime ministerijai vadovaujantį energetikos ministrą“, – sakė jis.

Komunikacijos specialisto teigimu, Vyriausybei reikėtų dažniau rengti spaudos konferencijas apie aktualią informaciją verslui. Vis dėlto, kaip pastebi jis, tuo pačiu ministerijoms gali tekti atsakyti į nepatogius klausimus, kurių galimai jos vengia.

„Pirma klaida Vyriausybės, kad jie neišskaido į tas gausias spaudos konferencijas sektorių, nes kiekvieną dieną komunikuoti apie sveikatos situaciją yra gal aktualu, bet ar tai tikrai tiek svarbu plačiai visuomenei? Galėtų būti bent porą kartų per savaitę ar kas antrą dieną darbo dienomis daromos spaudos konferencijos ar labai aktuali informacija pateikiama iš Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų apie priemones ir jų įgyvendinimą.

Tačiau apsukame vėl viską ir matome, kad iš to, kaip stringa (paramos išmokėjimas – ELTA), tai ką komunikuoti ir kaip pristatyti komunikaciją, kai tau nesiseka nieko realizuoti? Tada atsiranda toks supratimas iš komunikacinės pusės, gal tai nėra klaida, gal tai strateginis sprendimas, nes jie supranta, kad, jeigu eis į viešumą, tai jie susidurs tik su negatyviais klausimais, nes kiekvieną dieną auga ir auga problemos dėl verslo paramos“, – Eltai teigė A. Armalis.

Pasak specialisto, įstaigos, teigiančios, kad visa reikalinga informacija yra pateikiama jų puslapyje, pralaimi iš karto.

„Rasti statistiką paprastam žmogui, jei noriu paieškoti tam tikros informacijos, aš prapuolu ministerijų, institucijų puslapiuose, ji nėra taip aiškiai pateikiama. Tai yra labai grubi viešojo sektoriaus klaida sakyti, kad mūsų svetainėje pateikta informacija, ypač dabartinėje komunikacijoje, kai žmonės pripratę gauti informaciją nuolat socialiniame tinkle, siunčiant laiškais, naujienlaiškiais. Viešasis sektorius, kuris pasako, kad „mūsų visa informacija yra skelbiama mūsų tinklapyje“, – iš karto pralaimi“, – sakė A. Armalis.

BFK pirmininkas V. Ąžuolas teigė, kad verslas kreipiasi į komitetą su nusiskundimais dėl informacijos trūkumo.

„Nuo pat pirmos dienos, kai prasidėjo virusas, sveikatos apsaugos ministro, kaip pavyzdys, kiekvieną dieną būdavo skaičiai susirgimų, patikrinimų ir visa kita. Komitete praktiškai kiekvieną savaitę darome parlamentinę kontrolę dėl visų finansinių priemonių panaudojimo, efektyvumo, eigos ir visa kita. Nuo pat pirmos dienos sakiau, kad turi būti monitoringai visų priemonių. Tai dabar „Invega“ jau padarė, nuolat praktiškai skelbia duomenis, pagal kokią priemonę kiek pateikta paraiškų, kiek patenkinta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tai irgi pradėjo daryti.

Vakar Lietuvos banko pirmininko Vito Vasiliausko paprašiau: „Padarykite Lietuvos banke karštąją liniją“. Verslas dažnai mums ir komitete rašo, kad vienoje ar kitoje priemonėje reikia kažkokios papildomos pažymos, o tą pažymą užtrunka savaitę laiko gauti. Toks biurokratinis mechanizmas. Verslas tą patį kartoja: „Trūksta mums informacijos“, – Eltai sakė V. Ąžuolas.

„Taip pat kreipiausi į VMI, gal jie galėtų padėti administruoti paraiškas „Invegos“, kitų ministerijų. Kad galėtų žmogus kreiptis į VMI, kad padėtų užpildyti paraiškas ir administruoti, nes trūksta informacijos, dabar pagrindinis dalykas – informacija“, – pridūrė jis.

Pasak jo, tam tikra informacija turėtų būti teikiama kiekvieną dieną.

„Invega“ turėtų kiekvieną dieną teikti informaciją. Kaip Sveikatos apsaugos ministerija teikia informaciją, tą patį turėtų daryti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos bankas. Lietuvos banko kiekvieną savaitę prašome, kad kiekvieną savaitę būtų teikiami duomenys, kiek paklausų dėl paskolų, kiek atmesta, kiek patvirtinta, kad būtų visi duomenys“, – teigė V. Ąžuolas.