Auga pajamos ir pelnas

Istorijon išeinantys 2016 metais Klaipėdos uostui bus išskirtiniai. Visiškai įmanoma, kad jis pirmą kartą istorijoje pasieks 40 mln. tonų metinės krovos ribą.

Taip pat bus pasiektas Uosto direkcijos didžiausias visų laikų pajamų rodiklis – apie 50 mln. eurų. Pajamos galėjo būti dar didesnės. Bet dėl intensyvių investicijų į uosto krantines, kai kurios jų išimtos iš apyvartos, todėl uosto kompanijos mažiau sumokėjo uosto žemės nuomos mokesčių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius – vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis žadėjo, kad 2016 metais Uosto direkcija gaus apie 31 mln. eurų pelno. Palyginti su 2015-aisiais pelno bus kokiais 6-7 mln. eurų daugiau. Tai lemia dėl investicijų į uostą nuolat auganti jo krovos apyvarta.

Anot M.Armonaičio, uosto direkcijos finansinius rodiklius pagerino ir ypač sėkmingas vilkiko „Stumbras“ pardavimas. Už jį gauta 2 mln. 175 tūkst. eurų. 15 metų laivui tai palyginti geras pardavimas. Galima palyginti, kad bankrutavusi Lietuvos jūrų laivininkystė prekybinį laivą „Deltuva“ pardavė tik maždaug už 1,7 mln. Iš vilkiko „Stumbras“ pardavimo Uosto direkcija gavo 1,6 mln. eurų grynojo pelno.

Įtakos pelno rodikliams turėjo ir 2016 metais sumažėjusios uosto eksploatavimo išlaidos dėl valymo darbų. Jei 2015 metais uoste buvo išvalyta beveik milijonas kubinių metrų sąnašų, tai 2016 metais jų kiekis siekė tik apie 450 tūkst. kubinių metrų.

Dar labiau uosto išlaidos dėl valymo sumažės, kai Uosto direkcija įsigys nuosavą žemsiurbę. Yra tikslas įsigijus žemsiurbę visiškai išvengti valymo iš šalies. Dėl žemsiurbės vyko derinimo procedūros Transporto investicijų direkcijoje. Kalbėtasi apie europinių lėšų skyrimą. Patvirtintas žemsiurbės aprašas ir dar šį mėnesį rengiamasi paskelbti tarptautinį jos statybos konkursą.

Uoste – statybų bumas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus nuomone, gera verslo ir valstybės sinergija Klaipėdos uoste duoda didžiulę grąžą, leidžia uostui pasiekti gerus rezultatus palyginti su kaimyniniais uostais. Paskelbta, kad per artimiausius keturis metus į Klaipėdos uosto vystymą bus investuota per 405 mln. eurų.

„Reikia sukti įplaukos kanalą, mažinti laivų įplaukimo kampą, leisti laivams įplaukti į uostą didesniu greičiu, gilinti uostą. Pradėsime svarbius darbus pertvarkant bangolaužių sistemą ir uosto vartus. Mūsų noras ir tikslas saugiai įsivedinėti laivus į Klaipėdos uostą esant ir prastam orui“, - dėstė A.Vaitkus.

Šiuo metu yra pateikti 7 pasiūlymai, kaip galėtų būti pertvarkomi uosto molai. Svarbiausi pertvarkymo variantai bus pasirinkti 2017 metų I ketvirtį ir prasidės poveikio aplinkai vertinimas. Molų pertvarkymo darbai vyks 2018-2020 metais. Tam bus naudojamos ES paramos lėšos.

Jau ir dabar Klaipėdos uostas yra virtęs savotiška statybų aikštele, kur paraleliai pakankamai intensyviai vyksta krova. Laikinai einantis Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė vardino uoste vykstančias statybas ir rengiamus projektus. Baigiamos kapitališkai remontuoti „Klaipėdos naftos“ naudojamos 1 ir 2 krantinės. Prie jų vienu metu galės stovėti trys laivai ir esant nepalankioms oro sąlygoms. Rengiamas gilinimo iki 16,5 metrų prie tų krantinių projektas. Parengtas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 10 ir 11 krantinių pertvarkymo projektas, kitų metų pradžioje dėl jų pertvarkymo bus skelbiamas konkursas. KLASCO naudojamoje uosto dalyje dar planuojama tvarkyti geležinkelius.

Planuojamos pertvarkyti „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ naudojamos 34 ir 65 krantinės. Antras jų statybos konkurso etapas vėlgi vyks kitų metų pradžioje. Kitų metų pradžioje planuojama užbaigti tvarkyti „Begos“ naudojamos 66 krantinės dangas ir geležinkelį. Prasidėjo didelės apimties 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos 2 ir 3 etapų darbai. Vien šiemet gruodį planuota sukalti apie 100 metrų įlaidinės sienutės.

Prie „Centrinio Klaipėdos terminalo“ jau atlikti pirso prailginimo tyrimai. Paraleliai baigiamas rengti projektas atvesti į šį terminalą papildomą geležinkelio atšaką. Darbus planuojama atlikti 2017-aisiais. Vyksta „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų 82-89 krantinių pertvarkymo projektavimo darbai. Prie šių krantinių ateityje turės būti švartuojami dideli apie 140 tūkst. tonažo konteineriniai laivai.

Statybų aikštele virto „Birių krovinių terminalo“ teritorija. Šiemet gruodį bus užbaigti 101-104 krantinių statybos I etapo darbai, iki 2017 metų balandžio anksčiau laiko planuojama atiduoti naudoti visiškai užbaigtas 101 ir 102 krantines. Rengiami 105-106 krantinių pertvarkymo, 3-ojo geležinkelio iškrovos mazgo įrengimo, geležinkelio išvystymo „Birių krovinių terminalo“ teritorijoje darbai.

Toliau vyksta „Kamineros krovinių terminalo“ naudojamų 118 ir 119 krantinių pertvarkymai. Prie jų iki kitų metų balandžio 80 centimetrų bus padidinti gyliai, įrengti geležinkeliai.

Didžiuliai darbai prasidėjo Malkų įlankoje. Kalamos pirmosios dešimtys metrų Malkų įlankos apsauginės sienutės. Ji leis gilinti šią įlanką iki 14,5 metrų. Bus pertvarkomos Malkų įlankos bendrovių „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Vakarų laivų gamykla“, „Malkų įlankos terminalas“ naudojamos krantinės 127-128; 137-138; 139-140; 142-143. Naujai bus įrengiamos „Vakarų laivų gamyklos“ naudojamų dokų duobės. Tai leis jai statyti ‚Panamax“ tipo didžiųjų laivų doką. Skaičiuojama, kad dėl pertvarkymų vien Malkų įlankos bendrovės Klaipėdos uosto krovą ateityje padidins 10-15 mln. tonų.

Pakilimus lėmė investicijos

Klaipėdos uosto vystymo tradicijos ir tempai išlaikomi per visą jo istoriją. Visais laikais investicijos į uostą buvo laikomas didžiulis Lietuvos turtas ir turėjo didžiulę reikšmę vieninteliam mūsų šalies uostui.

„Patys svarbiausieji mūsų Klaipėdos uosto praplėtimo darbai jau užbaigti praėjusiais metais. 1935 metais uoste atlikti įvairūs tobulinimo darbai... Toliau nurodoma, kad 1935 metais uoste pastatyti nauji kranai, kurie atvežti iš Anglijos. „Tokiu būdu dabar mūsų uoste bus 6 mažesni ir vienas didelis 35 tonų keliamosios jėgos kranas“. Taip pat nurodoma, kad „sujungus buvusį Žiemos uostą su naujuoju baseinu, išilgai rytinės krantinės pravesta trys naujos geležinkelių bėgių linijos, kuriomis paduodami vagonai į laivus, stovinčius prie rytinės krantinės“, - tokius įrašus apie Klaipėdos uostą randame nuo laiko pageltusiuose 1935 metų leidiniuose.

Išdėstyta ir apie tai, kokie sandėliai buvo statomi, kokie gilinimai vyko, kiek ir kokių laivų atplaukdavo, kokie kroviniai dominavo uoste. Įdomi Klaipėdos uosto krovos augimo statistika. Jei 1924 metais Klaipėdos uoste krauta 588 tūkst. tonų krovinių, tai 1930 metais jau 970 tūkst. tonų, o 1934 – net 1 mln. 355 tūkst. 995 tonos. Kuo ne analogija su Klaipėdos uosto augimu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Prisiminkime, kad 1999 metais Klaipėdos uostas krovė 14,95 mln. tonų, 2007 metais – 27,36 mln. tonų, o 2015 metais jau 38,51 mln. tonų.

Dar įdomesnė pateikta Klaipėdos uosto pajamų ir išlaidų lentelė. Tarkim 1934 metais Klaipėdos uostas gavo 650 tūkst. 823 litus pajamų, o jo išlaidos sudarė 2 mln. 543 tūkst. 603 litus. Per laikotarpį nuo 1923 metų iki 1934-ųjų iš viso Klaipėdos uosto pajamos siekė 5 mln. 728 tūkst. 765 litus, o išlaidos – 31 mln. 259 tūkst. 968 litus.

„Galime pasimokyti anuometinės valdžios supratimo apie Klaipėdos uosto svarbą. Valstybė žymiai daugiau investavo į uostą nei gaudavo iš jo naudos. Bet valstybė, matyt, matė, kad uostas kelią šalies ekonomiką“, - svarstė Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius – vyriausiasis finansininkas M.Armonaitis. Tokius jo žodžius tarsi patvirtina anuometinio Lietuvos prezidento Antano Smetonos atsiliepimas apie uostą: „Būdamas vienintelis Lietuvos langas į pasaulį, Klaipėdos uostas ir visas miestas galėjo taip smarkiai pakilti. Visi Baltijos uostai nusmuko, o Klaipėdos uostas pakilo keleriopai“.

Ir pakilo jis nuolatinio dėmesio ir investicijų dėka. Tuomet Klaipėdos uostas kilo palyginti gal ir nežymių investicijų dėka, o mūsų dienomis uostas kyla didžiulių ne valstybės biudžeto, o paties uosto ir privataus verslo investicijų dėka.