Išorinio uosto statybų grafikas

Tikėtina, kad išorinis uostas Klaipėdoje prie Melnragės bus pastatytas ir jokios „smulkmenos“ ar priešrinkiminiai pasisakymai jo nesustabdys.

Ir miestui įdomus uostas

Išorinio uosto statyba yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės ir susisiekimo ministro Roko Masiulio projektas. Tai, kad R.Masiulis gali imtis ir įgyvendinti didelės apimties projektus, pamatėme, kai jis vadovavo „Klaipėdos naftai“. Iš esmės dėl jo didelio indėlio šiandien Klaipėdoje yra pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

„Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad privalome būti tranzito šalimi. Šiandien rytinės Baltijos dalyje kaip perspektyviausi yra matomi du uostai - Lenkijos Gdanskas ir mūsų Klaipėda. Privalome padaryti viską, kad būtume įdomūs krovinių siuntėjams“, - dėstė R.Masiulis.

Išorinio uosto statyba ties Melnrage numatyta ir Klaipėdos uosto bendrajame plane. Ir šis planas, kaip manoma, bus patvirtintas iki šių metų pabaigos. Gerai, kad gyventojai kelia probleminius dalykus dėl išorinio uosto. Tai padės geriau pasirengti išorinio uosto statyboms, atsižvelgti į gyventojų lūkesčius.

Išorinio uosto statyba vis labiau yra suinteresuota ir Klaipėdos miesto savivaldybė. 

Ji yra pateikusi 17 punktų sąvadą, kuris susijęs su Klaipėdos uosto vystymu. Logiška, kad prie Klaipėdos atsiradus išoriniam uostui, Klaipėdos miestas iš jo turėtų gauti ir tiesioginės naudos tapdama uosto dalininke.

Klaipėda taip pat tikisi ir didelės ekonominės naudos ateityje. Be uosto plėtros, vystymosi Klaipėdoje neįsivaizduojama ir priimta „Mėlynojo proveržio“ programa.

„Klaipėda yra perspektyvus miestas ir dėl jo vystymosi, sąlyčio su uostu turėtume padaryti daug darbų“, - dėstė susisiekimo ministras R.Masiulis.

Aiškus vaizdas - 2022 metais

Kaip ir kada bus rengiamasi išorinio uosto statybai jau yra aiškiai išdėliota susisiekimo ministro R.Masiulio įsakymu patvirtintame išorinio giliavandenio uosto parengiamųjų darbų įgyvendinimo plane.

Pagal šį planą dar šiemet bus atnaujinta ir viešinama Klaipėdos valstybinio jūsų uosto plėtros, statant išorinį (giliavandenį) uostą, galimybių studija. Iš esmės tai jau ir vyksta. Taip pat dar šiemet arba vėliausiai kitų metų pradžioje Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu išorinį (giliavandenį) uostą pripažins valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Po to prasidėtų realus projekto rengimas. Tiesa, yra dar vienas niuansas. Išorinis uostas nėra numatytas Lietuvos bendrajame plane. Tikėtina, kad jis tame plane, kurį rengia Aplinkos ministerija, atsiras ir Seime bus patvirtintas maždaug 2020 m. pabaigoje. Tame plane bus numatyta ir galimo išorinio uosto vieta, tikėtina, ties Melnrage, nes tai yra vienintelė reali vieta.

2021 m. vyks išorinio (giliavandenio) uosto projektinių pasiūlymų rengimas, atliekami navigaciniai, hidrogeologiniai ir kiti tyrimai, atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. 

Itin svarbūs būtų 2022 m. Vyktų išorinio uosto specialiojo plano rengimas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tiesiant transporto jungtis su išoriniu (giliavandeniu) uostu. Taip pat apie 2022 m. galėtų vykti žemės nuomininko arba uosto operatoriaus, veikiančio pagal koncesijos sutartį, parinkimas.

Stūmė Būtingę, bet nieko nedarė...

Kas galėtų sutrukdyti išorinio uosto statybai? Tik politiniai rinkimai ir tai jei į valdžią ateitų jai priešiškos jėgos.

Prisiminkime 2008 m., kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Algirdas Butkevičius.  Tų metų birželį pagal Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2004 m. parengtą studijoje buvo siūloma naują uostą statyti ties Melnrage.

Buvo numatyta, kad nuo 2009 m. giliavandenis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2010 m. – būtų atliktas uosto poveikio aplinkai vertinimas, parengtas jo detalusis planas, statybos techninis projektas. 2011–2012 m. buvo planuota Klaipėdos giliavandenio uosto statyba. Preliminariais skaičiavimais, tuomet išorinio uosto statyba jūroje būtų kainavusi apie 2,3 mlrd. litų (apie 665 mln. eurų).

Bet įvyko rinkimai ir svarstyklės pakrypo link abejotino Būtingės projekto.  

2012 m. tuometinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu buvo parengtas išorinio giliavandenio uosto statybos planas. Pagal jį dar 2016 m. turėjo būti išorinis uostas pripažintas valstybei svarbiu projektu, bet to nepadaryta. 2018 m. jau turėjo būti išorinio uosto detalusis planas ir rezervuotos teritorijos jo keliams tiesti. Ir to nepadaryta.

Pagal Eligijaus Masiulio planą jau 2020 m. turėjo prasidėti išorinio uosto statyba, bet kaip šiandien politinėje padangėje nebėra Eligijaus Masiulio, taip ir jo išorinis uostas Būtingėje virto tik fikcija.

Jau šiandien išorinis (giliavandenis) uostas prie Melnragės galėjo būti pastatytas. Ir Lietuva būtų iš to laimėjusi. Šiandien ji kaip lygi būtų galėjusi konkuruoti su Gdansko uostu, kuris pagal konteinerių krovą žygiavo septynmyliais žingsniais ir Klaipėdą aplenkė. 

Šiandien labiau nei akivaizdu, kad dėl blaškymosi, neveiklumo Lietuvai buvo padaryta didžiulė žala. Kas už tai turėtų atsakyti? Ar vertą ieškoti kaltų? Galbūt dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kuris linkęs švarinti transporto sistemą, tą ir padarys? Bet žymiai svarbiau, kad iš trečio bandymo išorinio uosto statyba pagaliau judėtų sklandžiai. Kitaip Lietuva su išorinio uosto statyba atrodys apgailėtinai, prajuokins Europą ir konkurentus, padarys didžiulę žalą Klaipėdos uostui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To G

To G portretas
Tam "G". Visiškai aišku, kad tamstos šalininkų yra tik 14. O tamstos skaičiavimas yra tuščias išvedžiojimas. Be to diskutavome apie Melnragės išorinį uostą, o tamstą kalbą permeti į taršą miesto centre. Prie ko čia išorinis uostas ir KLASCO? Aišku, kad taip krauti krovinių, kaip tai darė KLASCO dulkinant miestą negalima. Bet jei uždulkino tai turėjo įvertinti aplinkosaugos tarnybos ir uždėti baudą, kad su tokia technologija, kuri dulkina, krauti daugiau nebesinorėtų arba jei krautų, tai darytų naudodami uždaras arba pusiau uždaras technologijas. KLASCO turi tuščią buvusios jūrų perkėlos teritoriją ir ten galėtų savo dulkančius krovinius. Bet grįžkime į išorinį uostą prie Melnragės. Jame, kaip girdime, būtų kraunami konteineriai. Tai yra pats netaršiausias krovinys. Kas daugiau, kol kas negirdime. Realiai galėtų būti kraunami ir naftos produktai (technologija visiškai uždara).

ABC

ABC portretas
Sutinku, kad uosto plėtrą reikalinga, bet Klaipėdos miestas pamiršta, kad reikia ieškoti įmonių kurios galėtų savo verslus perkelti į Lietuvą. Vienintelis miestas, kuris gyvas uostų, logistiką ir prekyba, bei atliekų deginimo servisas ir cigarečių gamykla. O kur kitokio tipo technologijų ir paslaugų, inovacijų iš užsienio gamybinės įmonės klaipedoje? Biuro pastatų net neturi normalių. Oro uostas šalia, verslams iš užsienio idealų būtų, žmonės daugiau arba turėtų ir sukurtų Klaipėdai daug didesnę pridėtinę verslo vertę, o ne tikvien uostų būti sotūs. Aišku kam stengtis jei galima nieko daugiau nedaryti, uostas gi išlaiko Klaipėdą ir Lietuvą. Spėju su tuo "melynuoju proveržiu" eilinis Klaipėdos plėtros planas bus be kardinalių naujovių.

masiuliokas - NA TAS ELEGIJUS

masiuliokas - NA TAS ELEGIJUS portretas
statė DU uostus ( VALSTYBINIUS -JŪRINIUS) iškart. Būtingėj giliavandenį ir Šventojoj sekliavandenį. Gavosi tik VIENAS Šventojoj ir tas SUPER SEKLIAVANDENIS :(
VISI KOMENTARAI 47
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių