Institucijos sutarė glaudžiau dirbti kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

Susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, mažinti šių nusikalstamų veikų grėsmes ir riziką nacionaliniu lygiu, pasirašė keturių institucijų vadovai: vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Antonis Mikulskis, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vytuvis.

Institucijos sutartimi įsipareigojo keistis gerąja patirtimi ir profesinėmis žiniomis, teikti viena kitai metodinę ir praktinę pagalbą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. Bendradarbiavimas šioje srityje bus vykdomas ir švietimo bei prevencijos programose.

A. Bilotaitė sako, kad institucijos nuo šiol ne tik keisis svarbia turima informacija ir ją analizuos, bet ir koordinuos veiksmus, siekdamos identifikuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes valstybės finansų sistemai, be to, bus sudarytos sąlygos gerinti bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus sektorių.

Finansinių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau išaiškinamos, o šių nusikaltimų daroma žala valstybei, verslui ir piliečiams – siekia dešimtis milijonus eurų.

„Finansinių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau išaiškinamos, o šių nusikaltimų daroma žala valstybei, verslui ir piliečiams – siekia dešimtis milijonus eurų kasmet. Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių, pinigų plovimo, sukčiavimo atvejų elektroninėje erdvėje nemažėja“, – pranešime spaudai tvirtino ministrė.

“Todėl būtinas visų tarnybų ir institucijų maksimalus susitelkimas bendram tikslui – užkardyti šiuos finansinius nusikaltimus arba, kaip įmanoma greitai ir profesionaliai, juos išaiškinti“, – sakė ji.

FNTT direktorius A. Mikulskis sako, kad siekiant suvaldyti augančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes Lietuvoje, svarbus tiek šis susitarimas, tiek ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimas. Greitas keitimasis informacija ir dalijimasis žiniomis su visuomene, anot jo, „tikrai prisidės prie kylančių rizikų suvaldymo ir saugumo didinimo“.

Siekiant sutelkti viešojo ir privataus sektorių pastangas kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, 2021 metais buvo įsteigtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, kurio steigėjais tapo Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir aštuonios Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos.

FNTT duomenimis, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius per devynis 2021 metų mėnesius išaugo 20 kartų, palyginti su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Anot pranešimo, plinta socialinės inžinerijos sukčiavimo schemos, sukčiaujama pasinaudojant ar prekiaujant virtualiąja valiuta, nusikaltėliai naudojasi fiktyviomis įmonėmis atlikdami grynųjų pinigų operacijas, vykdomi tranzitiniai pavedimai, siekiant nuslėpti naudos gavėją ar mokėjimo paskirtį, greitieji mokėjimai.