Įmonės draudžia ne žmones, o automobilius

draudikai siūlo apsidrausti nuo verslą galinčių pražudyti veiksnių – gaisrų, vagysčių, gedimų ar stichinių nelaimių. Tačiau nėra būdo, kaip apsisaugoti nuo kylančių žaliavų ir degalų kainų bei infliacijos.

Smūgiai neišvengiami

Ekonominio atoslūgio metu smulkios įmonės tapo pažeidžiamesnės. Tai pripažįsta ir patys verslininkai, ir finansų analitikai. Daugiau nei pusė (apie 70 proc.) šalies smulkiųjų verslininkų neturi jokių finansinių rezervų, kuriais galėtų padengti netikėtai patirtą žalą, o daugiau nei dešimtadaliui tokių įmonių net 10 proc. metinio pelno siekianti žala būtų pražūtinga.

Draudikai tikina, kad sunkų metą ištverti padės kompleksinis verslo draudimas. Tačiau verslininkai tuo abejoja.

Draudikų argumentai

„Lietuvos draudimo“ užsakymu bendrovės „Rait“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei du trečdaliai smulkiųjų Lietuvos įmonių mato grėsmes verslo tęstinumui, tačiau tik kas antra įmonė yra nuo to finansiškai apsisaugojusi.

„Didesnės įmonės nenumatytus nuostolius gali padengti iš sukauptų finansinių rezervų ar lengviau pasiskolinti iš banko, o mažosioms bet kokie didesni nuostoliai gali būti pražūtingi. Ekonominio pakilimo metu neplanuotus nuostolius sėkmingai dirbančios įmonės galėdavo lengvai padengti iš pelno ar pradėti viską iš naujo. Dabar tokių galimybių bus mažiau“, – verslo draudimo naudą įrodinėjo „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.

Tyrimas taip pat parodė, kad apie 13 proc. respondentų nesugebėtų padengti 10 proc. metinės apyvartos dydžio žalos.

„Vidutinė mažos įmonės apyvarta siekia apie 1,5 mln. litų. Tokiu atveju 10 proc. metinės apyvartos žala sudarytų 150 tūkst. litų. Mūsų duomenys rodo, kad vien gaisras gali pridaryti žalos nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų, o netikėtai gautas ieškinys, reikalaujantis atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, gali siekti net kelis milijonus litų“, – kalbėjo A.Raziūnas.

Trūksta pinigų

Nors draudikų statistiniai duomenys atrodo grėsmingai, verslininkus labiausiai kamuoja ne nelaimės, o kylančios kainos ir sąnaudos.

„Smulkieji verslininkai nėra labai uolūs draudimo klausimais, nes jiems ir taip trūksta pinigų darbuotojų atlyginimams, degalams ir apyvartinėms reikmėms. Gaila, kad niekas nedraudžia nuo bankrotų, ekonomikos nuosmukio, darbuotojų stygiaus ar nepasvertų ir nelogiškų valdžios sprendimų. Toks draudimas būtų labai populiarus“, – sakė Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Arturas Mackevičius.

Labiausiai bijo gaisro

Smulkieji verslininkai įsitikinę, kad gaisras ir vagystės – didžiausios grėsmės jų verslui. Gaisrą kaip vieną reikšmingiausių rizikų verslui įvardijo 34 proc., vagystę – 33 proc., įrangos gedimus – 23 proc. respondentų. Penktadalis apklaustųjų baiminasi stichinių nelaimių, gamybos ar veiklos nutraukimo bei darbuotojų nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų.

Tačiau nuo verslui grėsmę keliančių rizikų yra apsidraudusi tik kas antra smulki bendrovė. Tarp didžiųjų verslo atstovų šis rodiklis siekia 80–90 proc. Nors labiausiai verslininkai bijo gaisro, dažniausiai saugo automobilius. Net 85 proc. smulkiųjų verslininkų transporto priemones yra apdraudę kasko draudimu. Darbuotojus saugo tik 42 proc. smulkiųjų verslininkų.

Kompleksines verslo draudimo paslaugas teikia ir kiti šalies draudikai. Bendrovė „PZU Lietuva“, kaip ir „Lietuvos draudimas“, siūlo darbuotojų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, įmonės turto, jos veiklos bei produktų civilinės atsakomybės draudimą. Apsauga nuo šių rizikų teikiama pasirašius vieną sutartį.